Citrininis pyragas ir Belgiški vafliai

Būna dienų kaip tyčia... Nu tokių, kur viskas krenta iš rankų, kai viskas blogai ir nesimato pragiedrulių... Tai va pas mane dabar tokios dienos. Ir tų dienų tiek daug, kad nepamenu, ar mano pasauly iš viso egzistuoja saulėti orai... Per daug nesiplėsiu, pasidalinu pora receptų.
Citrininiai pyragėliai

Pagal Mišelės receptą kepti citrininiai pyragėliai/pyragas. Mano kepimo skarda labai maža, tad biskvitas gavos storas ir tie visi pyragėliai stori ir, kas be ko, šleivi. Man skanūs atšaldyti, iš kameros. Šiaip gaivūs, vasariški, bet, kaip ir sakiau, vasaros mane apleidę, tad antrą kartą jų nedarysiu :D
O čia iš naujos knygutės išbandėm dar vienus vaflius:
Belgiški vafliai su barškėmis ir grietinėle

Braškių užpilui:
4 puodeliai pjaustytų braškių
1/2 puodelio šviežių apelsinų sulčių
1 a.š. cukraus
Belgiškiems vafliams:
1 puodelis Karališkų miltų (Cake flour)
1/2 puodelio kveitinių miltų (tinka 550D, all-purpose)
2 V.Š. cukraus
1 1/2 a.š.. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1 1/2 puodelio grietinės
3 dideli kiaušiniai (atskirti trynius nuo baltymų) kambario temp.
3 V.Š. tirpinto sviesto
1 a.š. vanilės ekstrakto (galit keist vaniliniu cukrumi)
Grietinėlei: 1 puodelis grietinėlės plakimui
1/2 a.š. vanilės ekstrakto

Braškes nuplaukit, susmulkinkit, užpilkit cukrum ir apelsinų sultimis ir palikit kambario temperatūroj.
Tešlą maišoma tradiciškai - miltai, cukrus, kepimo milteliai, soda ir kiti sausi ingriedientais, jei ką praleidau, sumaišomi atskirai (aš miltus visada sijoju). Išplakat mikseriu baltymus. Atskirai išplakat (aš tiesiog rankine šluotele kelis kartus sumaišiau) trynius, sviestą, vanilę, grietinę. Visa tai supilkit į miltų mišinį, atsargiai išmaišykit (trumpai, kad neliktų sausu ingridientų). Galiausiai sudėkit šaukštu baltymus (irgi atsargiai, tik paskandinkit baltymus tešloj). Ir voulia - kepam :D
Grietinėlę išplakit kartu su vanile.

Skanaus!

P.S. Aš ir į tešlą, ir į braškes ir į grietinėlę dėjau daugiau cukraus, nes norėjos desertinių vaflių. Labai skanūs, skanesni už tuos su migdolais ;)


Šaltinis: The Best Waffles And Pancakes.

Pyragas su grietinėle prie kavos

Seniai berašiau, ką gaminu. O aš tikrai gaminu, ypač dabar turiu tam didelį norą, mat gimtadienio proga gavau išsvajotą standartinį Kitchen Aid mikserį. Ir nuotraukėlių daug pridarius turiu, bet va tai laiko, tai noro, tai gero ūpo nebūna imt ir čia parašyt. Šiandien planavau parašyt bendrai apie gyvenimą čia, kai kuriuos "kultūrinius" skirtumus, apie mažės "mokslus", bet va gavos taip, kad mažė vėl su 38,5 temperatūros, tad ūpo rašyt nėra, geriau išversiu pyrago receptą. Neiškenčiau, prapjoviau karštą. Skonis - fantastiškas, tirpsta burnoje, Beje, figūros saugotojos, net nemėginkit jo kepti - pakenksit sau... :)))))



Pyragas su grietinėle prie kavos (Sour Cream Coffee Cake)

2/3 puodelio smulkintų pekano riešutų (galit keist i graikiškus riešutus),
2 V.Š. rudojo cukraus,
1,5 a.š. cinamono.

TEŠLAI:
1 puodelis (226 g) kambario temperatūros sviesto,
2 puodeliai cukraus,
2 kiaušiniai,
0,5 a.š. vanilės ekstrakto (galit ją pakeist 1 a.š. vanilinio cukraus),
2 puodeliai miltų,
1 a.š. kepimo miltelių,
1/4 a.š. sodos,
1/4 a.š. druskos,
1 puodelis grietinėlės (kas skaičiuojat kalorijas, keiskit sumažinto riebumo),
cukraus pudros (pabarstymui).

Mažame dubenėlyje sumaišykite riešutus, rudąjį cukrų ir cinamoną ir atidėkite į šoną.
Dideliame dubenyje suplakite sviestą su cukrumi iki baltos purios konsistencijos, tada po vieną, nuolat plakdami, įmuškite kiaušinius. Po kiekvieno gerai išplakite. Įmaišykite vanilę.
Atskirai sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską (aš persijoju). Suberkite miltų masę į sviesto/kiaušinių masę, pakaitomis su miltais supildami greitinėlę.
Supilkite pusę tešlos į lengvai pateptą riebalais ir pabarstytą miltais kepimo formą. Ant jos užbarstykite pusę riešutų masės, tada uždėkite likusią tešlą ir užbarstykite likusius riešutus.
Kepkite iki 350F (175C) laipsnių įkaitintoje orkaitėje 45-50 minučių. Atvėsinkite apie 10 min., tada perkelkitė aušti ant grotelių. Kai galutinai atvės, apibarstykite cukraus pudra.

P.S. Aš dėjau kiek mažiau cukraus ir turbūt nebarstysiu cukraus pudra. Kadangi iškilo klausimų, tai originaliam recepte dedasi grietinė, bet aš ją keičiau grietinėle, todėl ir pavadinimas bei sudėtis nesueina :)Šaltinis: Žurnalas "Taste of Home".

Amerikietiškas sūrio pyragas

Labai norėjau to tikrojo, kur paragavus skonį atsimeni net sapne - saldaus, riebaus, nuodėmingo. Pusdienį knisaus po receptus, dar kelias dienas ruošiausi gamybai ir padariau. Gavos labai skanus. Tiesa, patingėjau daryt pagindą, jį nusipirkau paruoštą. Gaminau pagal šį receptą, nuorodą į jį radau Supermamos puslapiuose prie "Cheesecake" temos. Tiesa, man gavosi dvigubai per daug sūrio masės, mat pagrindas buvo mažas (nors dariau iš pusės normos). Tad kitą kartą gaminčiau arba viską pagal receptą, arba mažinčiau sūrio masės kiekį keturgubai. Labai tingiu verst viską, tad išversiu tik esmę.

Sūrio pyragas



Pagrindui:
1 3/4 puodelio sausaini trupinių
3 V.Š. cukraus
žiubsnelis druskos
4 V.Š. tirpinto nesaldyto sviesto

Sūrio masei:
0,9oo kg kreminio sūrio (naudojau Philadelphia kreminį sūrį, maišiau originalų su sumažinto riebumo)
1 1/3 puodelio cukraus
1/2 a.š. druskos
2 a.š. vanilės ekstrakto
4 dideli kiaušiniai, kambario temperatūros
1 1/3 puodelio grietinėlės plakimui (naudojau pačią riebiausią, kokią galėjau rast)

Parašysiu tik pačio kreminio sūrio gamybą:
1. Sudėti į dubenį kreminį sūrį ir plakti jį apie 4 min.
2. Neišjungiant mikserio, suberkite cukrų ir druską (aš jos nedėjau visai) ir dar plakite 4 minutes, kol gausis labai vientisa kreminė masė.
3. Supilkite vanilę.
4. Įmuškite po vieną kiaušinius. Po kiekvieno plakite po minutę.
5. Galiausiai sumažinkite mikserio apsukas iki minimumo ir supilkite grietinėlę.

Formą su paruoštais trupiniais apvyniokite folija, galit ir keliais sluoksniais. Dėkite į didesnę kepimo formąGautą masę supilkite ant pagrindo, o į tą kitą (didesnę) formą pripilkite verdančio vandens, bent iki pusės kad apsemptų pyrago formą. Dėkite į 170 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 1,5 val. Praverkite orkaitės dureles ir palikite ten iškeptą pyragą dar valandai. Vėliau atsargiai išimkite ir dėkite į šaldytuvą mažiausiai 4 val., o geriausia - per naktį.

P.S. Niekad anksčiau sūrio kremo pyrago nekepdavau garuose, bet šį kartą tam ryžaus, gal todėl gavos toks skanus. Kai verčiau, pastebėjau, kad labai sumaišiau kiekius - ėmiau pusę tik pačio sūrio masės, o visa kita ėmiau pilnai pagal receptą. Nepaisant to, tikrai skanu. Tik be proto saldu :)

Ruduo. Moliūgų pyragai

Vasara toks metas, kai esam pilni energijos. Gal saulė jos suteikia, gal vien mintis, kad vasara, kad ji tokia trumpa, kad jos laukėm ištisus metus. Kad reik bėgt ten, šen ir dar kažkur, kad reik suspėt tą, aną ir dar kažką, aplankyt draugus, gimines, su jais iškept begales šašlykų ir kepsnių... Tokia suirutė, toks mielas šurmuliukas.
Po jos ateina ramybė. Viskas susidėlioja į vietas, grįžta į senas vėžes ar įgauna naują ritmą. Pradeda rimti siela. Šurmuliukas išgaruoja. Vėl gyvenam pagal laikrodį. Vėl stebimės, kad jau rugpjūčio 31 dieną mieste prigužėjo tiek studentų, jog Maximos lentynose nebeliko batonų ir kefyro, o keliuose susidaro spūstys, kurių nebuvo visą vasarą.
Gera prisimint vaikystę, mokyklą, universitetą. Gera grįžt į ritmą ir užsuost ramybę. Užuost rudenį, pajust jo gaivą, trumpėjančias dienas, pamatyt nuo žvaigždių ryškų dangų, užuost prinokusius (tiksliau – supuvusius) obuolius, ryškėjančius ir taip silpnai ant medžių benusilaikančius lapus, užuost dirvą. Kažkodėl pastarąją užuodžiu tik per bulviakasį. Visada jo laukiu, nos nepamenu, kada pati kasiau bulves. Tiesiog tai vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų. Toks labai šiltas – kvepiantis cepelinais, talka ir rudeniu. Pastaraisiais metais bulviakasį tik užuosdavau. Tikra ta žodžio prasme – grįžti vakare po darbų ir jauti, kaip visas užmiestis kvepia dirva, kaip stovi prikasti bulvių maišai. Grįžus užsikuriu židinį, pajuntu dūmų kvapą, pašaunu į orkaitę kvepiantį obuoliais ir cinamonu pyragą, išsidrebiu su karštos arbatos (ar vyno) puodeliu ir ilsėdamasi žiūriu kokia kvailą naujojo sezono TV laidą ar „kultinį“ 22 valandos serialą...
Deja... Šiemet rudens nejaučiu. Siela nenurimsta. Nėr nei namų jaukumo, nei bulviakasio, nei supuvusių obuolių. Ir, kad ir kaip stengčiausi, nei obuoliai, nei cinamonas čia nekvepia rudeniu. Oras čia dar alsuoja karščiu. Studentų nematau visai, Walmarte nepritūkstu nei duonos, nei kefyro... Tiesa, visur reklamuojamasi, kad jau ruduo, išleisti visokie nauji rudeniški kvapai, parduotuvių vitrinos perkrautos visokio pobūdžio ir paskirties moliūgais, klaikiom Halovyno nakties pabaisom, lūžta nuo visokių kostiumų vaikams. Pas mus panaši šventinė nuotaika tvyro pieš Kalėdas. O čia taip ruošiamasi tik Halovynui. Komercija, tačiau jokio realaus rudeniško pojūčio. Jokio įvado į rudeninį poilsį... Tiesa, šią savaitę Halovynas jau apleidžia pozicijas Kalėdiniams kvapams ir atributikai... Dar didesnė komercija. O juk šiandien tik spalio 4 diena…
Turbūt, esu reklamos auka, mat pasidaviau tai komercijai ir nusipirkau moliūgėlį. Pasidaviau ir amerikietiškos virtuvės subtilybėms, mat iš jo iškepiau moliūgų pyragą. Tiksliau, net du pyragus. Ir kiekvienas jų labai „amerikoniškas“ :D


Moliūgo pyragas


Pirmąjį kepiau išskirtinai pagal šį receptą . Iš vieno moliūgo gavosi 600 g moliūgo piurė. Tiesa, neturėjom malto imbiero, tad nedėjau jo visai.

Skonis – neįprastas. Pusę pyrago užsišaldėm ir laikom tai dienai, kai norėsis „kažko toookio“.

Tiesa, pamiršau paminėt faktą – gal mano kepimo forma per maža, gal įgūdžiai dar neamerikietiški, tačiau man liko apie pusę litro to moliūginio įdaro. Su visais cinamonais, kiaušiniais, cukrum...

Ilgai sukau galvą, kur ją panaudot. Ir kadangi dar galva nepailsėjus, tad nesugalvojau nieko geriau, kaip... antras moliūginis pyragas :). Googlo platybėse susigundžiau Moliūginiu pyragu su kreminiu sūriu (laaaaabai amerikietiška).

Pyrago pagrindą dariau pagal receptą. O į turimą pusę litro įdaro pridėjau Philadelfijos kreminio sūrio, varškės (deja, čia turim tik grūdėtą), berods, vanilino ekstrakto. Gal dar šio bei to, nebepamenu. Galiausiai viską iškepiau ir gavosi nuostabaus skonio pyragas burnoje tirpstantis, kurį rekomenduočiau pasigamint namuose visiems. Jo spėjau užšaldyt trečdalį.


P.S. Nuotaukose (labai nekokybiškos, žinau, nu nebus iš manęs fotografės) lėkštėj su mėlynu krašteliu pirmasis pyragas, o baltoje lėkštėje - pyragas su kreminiu sūriu.

Deja, nei pirmas, nei antras nekvepia rudeniu. Tuo tikru, lietuvišku...