2011 m. sausio 28 d., penktadienis

Praėję ir ateinantys metai

Pasikeičiau foną - ką erzina, nežiūrėkit, bet man trūksta energijos pastaruoju metu, tad viskas sužimba maždaug tokių tonų spalvomis.
Nors Naujieji jau įveikė beveik 1/12 savo kelio, kažkaip atrodo, kad tik vakar juos pasitikom. Pasitikom juos labai ramiai, labai smagiai ir pirmą kartą - ar galit sau patikėt - pirmą kartą Naujiesiems nekėliau jokių reikalavimų, jokių naujų vilčių. Taip ramu ir gera. Pasižadėjau tik viena - pabaigt smulkmenas, kurių nesugebėjau pribaigt pernai:
1. Pabaigt siuvinėt visu pradėtus darbelius, net tą pirmąjį, kurį pradėjau prieš kokius 5 metus.
2. Perskaityt bent trečdalį visų neskaitytų knygų iš savo lentynos.
3. Pradėt lankyt YMCA.
4. Uždirbt pirmąjį dolerį. Beje, jį jau uždirbau. Bet galima sakyt, kad tik jį vieną :D
Ir viskas, tik tiek planų ir galiu ramių ramiausiai gyvent ir džiaugtis šiandiena...

Kokie buvo praėję? Sunkūs, pilni nerimo, nežinomybės, pilni naujų atradimų, tiek savęs, tiek pasaulio, pilni tiek nusivylimų, tiek džiaugsmo... Jei pažvelgsim iš kitos pusės - buvo visko, tad jautės, kad gyvenu, jautės, kad bręstu ir grūdinuos. Perbėgsiu per 2010-tuosius:
1. Sausis. Pirmas vizitas pas Helados gydytoją - pirmas susidūrimas su JAV medicinine sistema.
2. Vasaris. Pasiruošimas vairuotojo pažymėjimo gavimui. Pirmi pasidomėjimai antro automobilio pirkimu. Užrašėm mažąją į darželį, kuriame nėra vietų, tik viltis, kad kas atsilaisvins ir ta vieta atsiras. Eilėj buvom šešti. Kartu užrašėm ją į vasaros stovyklą. Naujo būsto paieška.
3. Kovas. Ištisas mėnuo - vien kelių eismo taisyklių studijavimas ir pirmas neišlaikytas egzaminas. Per visus automobilių prekeivius atsakymas tas pats - automobilio neįpirksim, nes "bloga kredito istorija". Juodas periodas. Kone kiekvieną vakarą - nuomuojamų būstų skelbimų skaitymas ir "susipažindinimas" su gyvenamaisias rajonais.
4. Balandis. Labai intensivi automobilio paeiška. Dar du (ar trys) bandymai išlaikyti teises ir viltis, kad Velykoms galėsim išvažiuot į Čikagą. Įtempta mėnesio pradžia. Automobilį gavom, net nežinodami, ar bankas suteiks paskolą. Tad Velykas sutikom Čikagoj - pirma ilga ir nepakartojama mūsų kelionė JAV. Be galo gražus pavasaris. Pasirašyta sutartis dėl namo nuomos nuo gegužės 1. MB jubiliejus. Labai graži mėnesio pabaiga.
5. Gegužė. Kraustymasis į namą ir gyvenimas naujoje aplinkoje. Mažoji turi savo kambarį, tad visiems be galo gerai. Kiekvieną savaitgalį važinėjamės po "turgelius" ir ieškom baldų. Beveik kasdien tuo pačiu klausimu peržiūrim ir skelbimus. Pilni geros emocijos laukiam vasaros, nors ir šis mėnuo niekuo jai nenusileidžia.
6. Birželis. Birželio 6 d. - kur buvus, kur nebuvus - operacija. Pirmoji mano gyvenime narkozė. Labai skaudi pažintis su JAV medicinine sistema. Lėtas pooperacinis laikotarpis namie (lėtas dėl to, kad judėt sunku). Po savaitės Helados vasaros stovykla - t.y. savaitė ištiso verkimo ir klykimo darželyje.
7. Liepa. Liepos 4-oji - įsimintini fejerverkai, dėl kurių visi trys pamiršom porą savaičių normalų miegą. Dar dvi vasaros stovyklos savaitės. Viena iš jų - vien stresas ir ašaros, kita jau ramesnė. Ligoninės sąskaitos - skaičiai, kokių gyvenime nematėm, neregėjom... Karštis, kondicionieriai, ramūs pasivaikščiojimai vakarais.
8. Rugpjūtis. Gražus mėnuo, nes labai laukiam Vilmos - gyvenam vien laukimu ir kelionių bei atostogų planavimu. MB pradeda intensyviau domėtis fotografija. Traukinukų muziejus, pirma neplanuota vienos dienos kelionė į kalnus - į Ashevillį. Pabaigoj mėnesio vėl startuojam su darželiu - vėl ta pati giesmelė, tik verkimas netrunka visą dieną.
9. Rugsėjis. Vilma. Anglų kursai. Kalnai. Atlantas. Muziejai. Restoranai. Parduotuvės. Tempas - gyvenimas tapo tokiu, koks turi būt. Labai geros emocijos.
10. Spalis. Ramus mėnuo, vėl kasdienybė be tempo. Kas savaitgalį - po renginuką. Jazz festivalis, oro balionų fiesta. Kukurūzų labirintai ir kiti fermeriški malonumai. Mėnesio gale savaitgalio kelionė į kalnus. Skelbiu šį mėnesį šeimyniniu.
11. Lapkritis. Visą mėnesį sergam. Maždaug pakaitom, kartais persipinam ir kokį savaitgalį pasergam visi kartu. Vėl vizitas pas gydytojus (mano ir H). Kalakuto diena.
12. Gruodis. Labai šaltas mėnuo - jokios vilties, kad žiema bus trumpa ir greit baigsis. Eglutė, lemputės, Kalėdų laukimas, krūvos atviručių, dovanos ir panašūs prieššventiniai elementai. Baltos Kalėdos. Metų uždarymas.


Gero savaitgalio visiems!

2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

Šventinė kalėdinė višta traškia plutele

Netyčia prisiminiau, kad turiu vištytės fotografiją, tad pasidalinsiu, kaip ją kepiau. Iš tikrųjų, neatsimenu, kada paskutinį kartą kepiau cielą vištą - gal kai tik persikraustėm gyvent į Vaišvydavą, prieš kokius 7 metus. Bet šiemet Kalėdoms nusprendžiau ją pamėgint iškept.


Vištiena traškia plutele


Konkretaus recepto jai nebus, tik keli patarimai iš Marthos Stewart žurnalo "Living" (ačiū Jurgitai už jo prenumeratą!).
Vištieną dar Kūčių dieną ištryniau prieskoniais - daug česnako, druskos, pipiriukų, kmynų ir šviežio rozmarino (pamenu, kad teko aplankyti gal keturias parduotuves, kol jo gavau - kažkos deficitas prieš Kalėdas). Dar, jei gerai pamenu, užpyliau tą vištytę pusės didelio aplesino sultimis.
Prieš kepant aptepiau ją sviestu ir pabarsčiau kukurūzų krakmolu - čia jau Marthos Stewart idėja. Visa tai tam, kad plutelė būtų labai traški. Kišam į įkaitintą orkaitę ir kantriai laukiam :)
Iki kepimo pabaigos likus kokioms 20 minučių, pripjausčiau šalia vištos obuolių skiltelių.

Garnyrui bulvytės - jas apviriau apie 15 min., kas be ko, prieš tai gerai nuploviau. Apšlaksčiau alyvų aliejumi, česnako milteliais, druskyte ir pašoviau į orkaitę dar 15-20 min. Buvo labai skanu ir viskas labai paprasta.

2011 m. sausio 4 d., antradienis

Su Naujais metais! Trumpai apie meną

Visų pirma, su Naujais metais! Aš jau matau, kad jie bus daug geresni, turtingesni, gal net pakeliausim, pvz., į Lietuvą. Dar tikiuos, kad visokias ligonines irgi pavyks iš toliau apvažiuot, na, ir bendrai paėmus, tik žydėsim, ir klestėsim:))))
Aš rašinėliams neturiu laiko - jis kažkoks į vandenį labai panašus, ima ir išgaruoja. Tad šiandien labai neįprastai ir trumpai.
Pas mus labai aktuali pastarųjų dienų tema yra menas. Apie jį neraukiu nieko, bet va mano kūdikis - meniškos sielos žmogus. Prieš gerą mėnesį išmoko piešt "galvažmogius". Atrodo jie maždaug taip: gera statinaitė, su labai kūdom rankom ir kojom, ir du taškai jose, simbolizuojantys akis. Viskas žiauriai neproporcingai ir vadinasi dažniausiai "mama" arba tėtis".
Štai, porelę galvažmogių šiandien ji parsinešė iš darželio. Piešinio (kūrinio) pavadinimas yra "Helados tėtis":

Čia iš arčiau:

Jei manot, kad jūs suprantat meną, tai apsirikot. Nes ta pagrindinė statinaitė - visai ne jos tėtis, o aš. O tėtis ten šalia, virstantis kažkoks. Ir be vienos akies, ir kojos. "Reikės dapiešt po to" (=vėliau). Deja, pamiršo dapiešt, tad turim ką turim... Nu negi tokie baisūs santykiai mūsų šeimoj? Reikia rimtai viską apsvartyt...

Turbūt visi gavot mano darytas atvirutes šiemet per šventes. Labai stengiaus, "iškepiau" jų gal kokį pusšimtį ir dariau kiekvienam asmeniškai, galvodama apie jus. Jei turėjau adresą ar žinojau, kaip jį gaut, atvirutė pasiekė jus. Tai va, šiemet man daug lengviau, nes "užsiauginau" pamainą. Praktiškai galiu nieko neveikt, tik prižiūrėt, ar spėjam į terminus.
Štai, kažkam vakar iškepta Valentininė atvirutė:
Gamyba vyko maždaug taip: tuščia atvirutė buvo apštampuota širdelėmis raudonu rašalu, po to uždėtas nemenkas sluoksnis klijų ir ant viršaus - piešimo dekoracijos.
O čia kita atvirutės pusė. Turbūt prisipažinimas meilėje:

Na, dėl tokių meno kūrinių tikrai nebūčiau rašius Blog'e įrašo. Jo (aplodismentų) nusipelnė pati meninkė, kuri atsibudo šiandien po pietų miego, kažką pasikrapštė savo kambary, kol aš tuo metu kalbėjau su sese, nakvojančia Varšuvoj, ir nusileido laiptais "šedevras":

Pokalbis vyko maždaug toks:
Aš: "Kodėl šitaip išsipaišei?"
H: "Čia Helados tatūškė, kaip pas mamą"
Aš: "Tai čia tavo tatūškė?"
H: "Ne, čia kažkokia mamytė, tėtis ir kažkokia Helada ir "circles" (=apskritimai). Man labai gražu".
Aš: "Man irgi labai patiko, bet gal gali kitą kartą nepiešt ant savęs?"
H: "Gejai."

Čia truputį iš arčiau:

Kas be ko, pasirūpino ji ir geriausiu draugu:


Su baime lėkiau į jos kambarį, pasiruošus rast panašius meno kūrinius ir ant sienos. Bet nekeista, nukentėjo tik patalynė ir paklodė, ant kurios ji sėdėjo...

Aš: "Helada, čia Tu ir ant paklodės nupiešei?"
H: "Ne, čia pats nusipiešė"