2011 m. balandžio 11 d., pirmadienis

Karolinos - Charleston, SC

Charleston, SC
Nuotraukos šaltinis: http://vacationrick.blogspot.com/2011/01/charleston-sc-where-sky-is-limit.html

Truputį atitrūkau nuo Šarlotės - apie ją juk visada spėsim, ir nukeliavau į pajūrį, į Pietų Karoliną ir jos kurortinį miestą - Čarlstoną. Lankėmės jame pernai, berods gegužės pačioj pabaigoj, ir praleidom berods 2 ar 3 naktis. Tai antras pagal dydį Pietų Karolinos miestas, turintis gilią istoriją (retas US miestas gali pasigirti istorija, mat jie visi yra pakankamai jauni). Kas be ko, tai uostamiestis, o kiekvienas uostamiestis gali pasigirt įdomia istorija.
Čia labai informatyvus Charleston puslapis, kur galite susirasti informacijos, ką norit pamatyt, nuvykt, apsistot ar pavalgyt.

Pirmąją vizito dieną mes pasiėmėm ekskursiją. Ji buvo jungtinė ir berods apėmė 1 ar 1,5 val. autobusu po miestą ir berods 2 val. pasiplaukiojimas. Nuplukdė iki Fort Sumter. Tai istorinė vieta, kurioje prasidėjo civilinis karas. Kainų nepamenu, bet tų turistinių ekskursijų tikrai didelė pasiūla tiek internete, tiek atvažiavus galit rast pačiam mieste ar viešbučiuose kalnus lankstinukų.

Fort Sumter
Nuotraukos šaltinis: Bob Krist/CORBIS. http://www.history.com/topics/fort-sumter-national-monument/photos


Nuotraukos iš asmeninio albumo

Labai gražus ir šio miesto senamiestis, deja, mes neturėjom pakankamai laiko po jį pasivaikščioti, tik pravažiavom. Įsikūręs jis įlankoje, tad malonu vien pasivaikščioti pakrantėmis, apžiūrint autentišką architektūrą. Tos pačios ekskursijos metu užvežė ir į senamiestyje įsikūrusį universitetą, berods University of Charleston.
Senamiesčio "ananasas"
Nuotraukos šaltinis: http://www.searchforcharlestonrealestate.com/charleston-sc-living.php
Nuotraukos šaltinis: http://www.krystalmartinrentals.com/DowntownCharleston

Labai netoli miesto aplankėme ir labai "vyrišką" muziejų - Patriots Point. Tai oro pajėgų muziejus. O jei rimčiau - didelis kelių aukštų laivas, lektuvnešis, kurio viduje eksponuojami įvairaus kalibro lėktuvai ir lėktuvukai. Vaikščiojant po lėktuvnešį galima pajusti to meto dvasią, kvapą ir kaip jame virė gyvenimas... Iš manęs gavos labai prasta istorikė, bet jei nepainioju, šis lėktuvnešis tarnavo Šaltojo karto metais. Bilietai berods kainuoja apie $18 suaugusiam, ir, jei gerai pamenu, mokama automobilių stovėjimo aikštelė, berods $5. Jų svetainė tikrai informatyvi, tad daugiau informacijos susirasite ten.

Patriots Point Museum
Nuotrauka iš asmeninio albumo

Įspūdį kelia ir vienas naujesnių tiltų - Cooper River Bridge - atidarytas 2005 metais. Tiltas įspūdingas tiek į jį žvelgiant iš šalies, tiek juo važiuojant, tiek dieną, tiek naktį jis nepraranda savo žavesio. Atrodo, kad jauti aukštį, vėją, greitį, galią ir grožį viename objekte.
Cooper River Bridge, Charleston, SC
Nuotraukos šaltinis: http://www.ptank.com/blog/2009/09/wordless-wednesday-cooper-river-bridge-south-carolina/

Nuotraukos šaltinis: http://pixdaus.com/single.php?id=41548




magnolia pantacija, tea plantacija
outletas
sala palms beach, kavine (blynine populiari) ir papludimys

2011 m. kovo 29 d., antradienis

Karolinos - Charlotte Uptown

Gal šis įrašas daug ką nustebins, bet nusprendžiau jį įkelt ir čia. Pažadėjau lietuvių studentams, kurie šiemet keliaus į JAV pagal programą Work&Travel USA 2011 trumpai papasakot, ką verta pamatyt Šiaurės ir Pietų Karolinose. Tiesiog, pasidalinsiu patirtim, ką aš žinau ar girdėjau. Tikiuos, kad šie mano įrašai sudomins ir tuos, kurie ruošiasi mus aplankyti. Pradėsiu nuo mūsų miesto centro.

North Carolina (NC) – Šiaurės Karolina

Valstijos pagrindinis internetinis puslapis, kur rasite nemažai informacijos įvairiais klausimais.
Vienas informatyvesnių puslapių turistams ar keliaujantiems.
Šito turbūt pristatinėt nereikia :) Amerikietiškas „skelbiu.lt“.
Čia puslapis, kuriame keliaujantys gali išsinuomoti būstą iš savininkų (ne per firmas).


Šiaurės Karolina
Šaltinis: http://wwp.greenwichmeantime.com/time-zone/usa/north-carolina/

Šiaurės Karolina yra JAV pietryčiuose esanti valstija. Ji ribojasi su šiomis valstijomos – pietuose su Pietų Karolina (South Carolina) ir Džordžija (Georgia), iš vakarų su Tenesiu (Tennessee) ir šiaurėje su Virdžinija (Virginia). Jos sostinė yra Rolis (Raleigh), o didžiausias miestas – Šarlotė (Charlotte), kuriame mes gyvename.
NC kraštovaizdis labia įvairus, tad šioje valstijoje galima pamatyti tiek kalnus (Apalačių kalnynas), tiek Atlanto vandenyną, tiek lygumas su gražiais ežerais.
Didžiausia dalis valstijos patenka priklauso drėgnąjai subtropinei klimato juostai (humid subtropical climate zone), tad pasiruoškite labai karštai ir drėgnai vasarai (temperatūra naktimis bent jau praėjusią vasarą beveik niekad nenukrito žemiau 22 C, o dienomis vyravo apie 32-40 C). Tikiuos, kad vykstantys čia dirbsite viduje ir kondicionuojamose patalpose...

Šarlotės Uptown'as
Šaltinis: http://www.destination360.com/north-america/us/north-carolina

Pati Šarlotė yra 18-tas miestas pagal gyventojų skaičių JAV (2010 m. duomenimis). Jis šiuo metu dar labai plečiasi. Prieš porą savaičių berods spaudoje mačiau straipsnį, kad Šarlotė papuola į dešimtuką tų JAV miestų, kuriuose lengviausia susirasti darbą. Trumpai apie Šarlotę esu aprašiusi savo blog‘e. Neišsigąskit, mano nuomonė apie šį miestą ganėtinai neigiama – kol kas arba aš jo, arba jis manęs dar nepsirijaukino :)

Jei nuspręsit aplankyt pačią Šarlotę, kas be ko, būtina apsilankyt miesto centre, kurie šarlotiškiai (charlotteans) vadina Uptown‘u. Centre yra keli dangoraižiai, kuriuose įsikūrę bankų, finansinių įmonių administracijos, viešbučiai, keli naktiniai klubai. Centre yra ir pagrindinės arenos. Jis nėra didelis, tad pereisit jį nepavargdami per gerą valandą, jei niekur neužsuksit (turiu omeny restoranus, muziejus ir pan.).

Man labai patinka mažas parkelis, įsukūręs pačiame miesto centre – The Greens. Jis tikrai labai mažiukas, skirtas tikriausiai pietų metu pasiilsėt ofisų darbuotojams. Bet labai jaukus, su savitu „interjeru“, dekoracijomis, įspūdingais užrašais-minklėmis ant grindinio, ir raminančiais gyvūnų garsais (pvz., tigro murkimu), kai praeini pro tam tikrus detektorius. Žiemą šioje vietoje padaroma čiuožykla.

The Greens parkas Uptown'e. Nuotraukos iš asmeninio archyvo :)

Dar rekomenduoju aplankyt mokslo muziejų, pavadintą Discovery place. Jis orientuotas į įvairaus amžiaus vaikus, bet tikrai yra ką pamatyt ir mums, suaugusiems. Ypač jame džiaugias mano vyras, net labiau, nei dukra. Muziejuje pajusite, kaip veikia tam tikri fizikiniai dėsniai, galėsit kažką sukonstruot, pamatuot, sužinot. Jame planuokitės praleisti apie 2-3 val. Kaina suaugusiam berods $12, jei norėsite aplankyti it jų kiną, kainuos iš viso $18.
Discovery Place, Charlotte
Šaltinis: http://www.bigmoviezone.com/txshows/theaters/index.html?uniq=556

Discovery Place atrakcijos - nuotraukos iš as meninio archyvo

Jei norite paragauti pietietiškos virtuvės patiekalų (Southern Kitchen), kurie mūsų krašte labai populiarūs, patarčiau apsilankyt Hilton viešbutyje įsikūrusiame restorane-bare Coastal kitchen and bar. Dienos metu pietūs (lunch) čia pateikiami bufeto tipo, tad už vieną kainą (asmeniui bus apie $10 su tipsais) galėsite valgyti kiek norit. Baras tikrai skirsis nuo kitų bufeto tipo barų, mat pasirinkimas čia nedidelis, aptarnavimas ir maistas aukšto lygio, bet jei norit paragaut tipinių mūsų kraštui patiekalų – apsilankykite.

Dar vienas labai garsus baras netoli centro, įsikūręs istoriniame South End‘e – Pike‘s (pilnas pavadinimas yra Pike's Old Fashioned Soda Shop and Fine Diner) Jaukus amerikietiškas restoranas. Jame 2001 metais buvo filmuotas garsusis Shallow Hal su Gwyneth Paltrow. Baras garsėja labai garždiais pieno kokteiliais, iš kurių rekomenduoju paragaut Peanut butter milkshake – garantuoju, patiks net tiems, kurie nemėgsta žemės riešutų sviesto.

Pike's reastoranas
Šaltinis: http://www.liveinwilmore.com/dining_in_south_end

Dar daugelis rekomenduoja aplankyt Mint museum. Iš tikrųjų jų mieste yra du, bet, berods pernai rudenį (2010 m.), vienas buvo perkeltas į centrą. Tai meno muziejus, apimantis daugelį kulturų, tradicijų ir laikotarpių, bet, jei gerai supratau, orientuotas į šiuolaikinį meną ir rankdarbius. Kiek esu apie jį domėjusis, tikrai skirsis nuo mūsų žinomų meno muziejų Lietuvoje, pvz. Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos. Mes jame kol kas nesilankėm, jei apsilankysiu, papasakosiu plačiau. Kaina suaugusiam $10, studentams, pateikus pažymėjimą, - $8.
Mint muziejus, Uptown'e
Šaltinis: http://carolinaarts.com/wordpress/2010/10/15/grand-opening-of-mint-museum-uptown-draws-record-attendance-in-charlotte-nc/

Viešas transportas. Mūsų mieste iš jo pietinės dalies iki centro važiuoja toks traukinukas. Nežinau, net kaip tiksliai jį įvardint, bet angliškai jis skamba Light Rail. Šiuo metu bilietas pirmyn ir atgal kainuoja $3.5 ir nepriklauso, ar įlipi pirmoj stotelėj, ar priešpaskutinėj. Iki tų stotelių galite nusigauti automobiliu arba bandyt autobusais. Jie važinėja po visą miestą, bet tikrai kitaip, nei esma įpratę Lietuvoj ir gerokai rečiau.
Šarlotės traukinukas (Charlotte LYNX Light Rail)
Šaltinis: http://www.wired.com/autopia/2009/11/charlotte-lynx-transit-system/
Šarlotės viešojo susisiekimo autobusiukai
Šaltinis: http://www.charlottemotorspeedway.com/media/news/554010.html

Dar vienas muziejus, kurį visi rekomenduoja aplankyt mūsų mieste netoli centro, yra The Billy Graham Library. Jei gerai supratau, tai buvusi (o gal ir esama) bažnyčia. Mes jame taip pat dar nebuvome. Rašo, kad tai vieta, kokios Jūs niekada nesate matę. Jei neklystu, čia tiek nemokamas įėjimas, tiek parkavimas. Truputį nukrypstant nuo temos, Šarlotė yra apskritai žinoma kaip „bažnyčių miestas“ – čia tikrai daug bažnyčių ir bažnytėlių. Vienos iš jų didingos, kitos kuklios, trečios nesiskiria nuo verslo centrų – jų čia labai daug. Vienoje jų, kurios pats pastatas man tik atvykus padarė labai didelį įspūdį, aš lankau anglų kalbos kursus – Calvary Church.
The Billy Graham Library
Šaltinis: http://www.thearticlewriter.com/billy-graham-library.htm
Calvary Church
Šaltinis: Fotografas George Holt, jo flicker'is http://www.flickr.com/photos/ghholt/3336136919/

Calvary Church pamaldų salė
Šaltinis: http://cfbsinc.com/elements/pews.htm

Kiek žinau, Šarlotė neturi jokio oficialios vietos centre, iš kurios būtų galima į šį miestą pažvelgt iš labai aukštai. Tiesa, yra kažkoks restoranas aukštai, bet jis prabangus, turite atitikti tam tikrą aprangos kodą, kad į jį patektumėt, ir, turbūt, turite nemažai uždirbti.

2011 m. kovo 24 d., ketvirtadienis

Savaitgalio pusryčiai - Belgiški vafliai



Dažniausiai tokie vafliai apsilanko ant mūsų pusryčių stalo savatgaliais. Arba tada, kai namuose prisiveisia keli indeliai 1-3 sav. nebegaliojančio jogurto ar raugintų pasukų :) Konkretaus recepto neturiu, dedu viską iš akies, bet ingriedientus galiu surašyti:

Jogurtas arba raugintos pasukos (kefyras)
Keli kiaušiniai
Aliejus
Cukrus
Druska
Miltai
Kepimo milteliai
Soda

Jei jogurtas būna labai tirštas, įpilu dar pieno. Miltų dedu tiek, kad tešla gautųsi labai tiršta, panašiai kaip 30-40 proc. grietinės. Kepimo miltelių ir sodos dedu po kokį šaukštelį ar pusantro. Juos kartu su miltais įsijoju į išplaktus "šlapius" produktus. Miltus įmaišykit labai atsargiai ir jokiu būdu nepermaišykit, nes neiškils taip gražiai arba susmegs.
Dar, iškepusi kelis blynus mažajai, dažnai į tešlą įdedu smulkintų pekano riešutų. Juos galit keist į graikiškus riešutus. Mums būna labai skanu!




2011 m. kovo 8 d., antradienis

Laukiam pavasario

Iš tikrųjų, mes tokio kaip ir sulaukėm. Aplink žydi krūmai, sprogsta medžių lapeliai ir intensyviai į viršų stiebias žolė. Deja, mudvi šiek tiek sloguojam, tad mažoji liko be darželio ir stengiamės kažką protingo nuveikt namie.
Šiandienos jos kūrinys - pavasarinė pieva.

O, be to, šiandien ir dviguba proga - Kovo 8-toji ir Užgavėnės. Tad visas moteris sveikinu su Tarptautine moters diena, o visus kitus - su blynadieniu. Tikiuos, kad visi nukovėt Lašininį ir va už kelių dienų sulauksit pavasario...

2011 m. kovo 6 d., sekmadienis

Šventė darželyje - Literatūros vakaras

Praėjusį penktadienį mažosios darželyje buvo šventė. Vadinos ji Winter Literacy Night (Literatūros vakaras). Jo idėja - pasivaikščioti po gatvele ar mažu miesteliu virtusį darželį. Kiekviena klasė buvo paversta kažkiokiu miesteliui privalomu subjektu - Biblioteka, Ferma, Gaisrine, Paštu, Kuro kolonėle ir Turgumi. Tik atėję užsiregistravom, patikrino, kad esam susimokėję ir davė tokį lapą, kuriame buvo miestelio planas ir reikėjo surinkt kiekvienos aplankytos vietos antspaudukus.
"Kelionę" po miestelį pradėjom nuo Bibliotekos. Ten mažiesiems skaitė knygą apie miestelį - ne tą mūsų, bet panašų, tipinį, su daug mažų smulkių jaukių parduotuvėlių, kuriame nebuvo jokių gigančių Maximų ir kuriame visi pažino vienas kitą, sveikinos ir linkėjo geros dienos... Tame miestelyje matėme ledų vežimėlį, knygyną, biblioteką, saldumynų parduotuvę, gaisrinę, ligoninės priėmimąjį ir daug daug kitų jaukių kampelių...
Kaip apdovanojimas už gerą klausymąssi mums atiteko lipdukas.
Aplankę biblioteką patraukėm toliau. Prieš tai, aišku, "sūrinė" amerikietiška šypsena, o fone tai, kuo užsiima vyresnėliai...
Po to patekom į fermą. Ten - kukurūzų apsiriję gyvūnai. Juos reikėjo ištraukt, paduot tokiai tetai, ir už tai gavom aviuko tatūškę. Sunkiai mažajai sekės atpažint tuos gyvūnūs - tai avis jai buvo į šunį panaši, tai šuo į katę... Nu kur čia atpažinsi, visi apsiriję modifikuotų kukurūzų...
Trečioji stotelė - jau mažosios klasė, pavirtusi į Gaisrinę. Mus pasitiko visa perkaitusi auklėtoja Ms. Amy, pasirėdžiusi nepadegamu gaisrininkų kostiumu ir, nors veide švietė palti šypsena, akys sakė, kad viskas, ko ji trokšta, tai išlįst iš to kostiumo ir dingt namo. "Gaisrinėje" mažoji gavo gaisrininkų šalmą ir turėjo pasidaryt gaisrininką šuniuką.
Po to patekom į Pašto ofisą. Ten reikėjo parašyt laišką, t.y. nuspalvot kokį tai balvonėlį, sudėt jį į voką, užštampuot ir išsiųst auklėtojoms. Aišku, mes gabūs, tad laišką mažoji išsiuntė pati sau :))) Čia pašto dėžės, į kurias metami laiškai:
Išėję iš Pašto, užsukom į Kuro kolonėlę. Ten gaminom mašinėlę iš ryžių paplotėlių ir pasipildėm tuščia pilvuka vienu kąsneliu:
Galiausiai, pilni naujų jėgų, patekom į Turgų. Ten grojo amerikiečių kaimo kapela, t.y. Country muzikos grupė, kuri, palyginus su Rudenėlio muzikontu, tikrai buvo labai vykus, bet, matyt triukšmavo per garsiai, nes mažoji pareiškė norą dingti iš ten. Bedingdami turguj prigriebėm dar kažką valgomą, t.y., krekerių. Fotografas jau buvo labai alkanas ir, žiūrėdamas į turgaus gėrybes, pamiršo jas nufotografuot.
Išeidami lauke norėjom apžiūrėt tikras gaisrines mašinas, kurios buvo paruoštos apžiūrai. Va ten tai mašinos, va ten tai įranga, tikras čiūdas, palyginus su tuo, ką matydavau pro savo kambario langus, kai dar gyvenau Veiveriuose... Deja, tėvų smalsumas nebuvo patenkintas iki galo, mat vos tik gaisrininkas uždegė lempeles, mažoji paleido tokią isteriją, kad nešėm "mėsą" kuo greičiau į automobilį. Kažkokiu būdu dar tas gaisrininkas dar įkišo jai spalvojimo knygutę... Na, gal kada daaugsim iki to, kad pasaulį suvoksim teisingai ir nebeleisim signalizacijų ten, kur jų realiai leist nereikėtų... O išsigando ji to, kad mašina nepradėtų važiuot, mat labai bijo, kai išgirsta gatvėj specialiųjų automobilių sirenas. Ir dar išsigando, kad "tos lempytės ją padegs"...
Renginys buvo labdaringas, berods kažkuriai ligoninei, kuri specializuojasi širdies negalias turinčių vaikučių gydyme, bus padovanota knygučių.


2011 m. vasario 20 d., sekmadienis

Bananiniai Snickers keksiukai

Viena pažįstama užrodė šį receptą ir liepė man jį išbandyt su "amerikoniškais" produktais, mat jai Lietuvoj šie keksiukai puikiai pavykdavo, o čia - niekaip nesigauna (šita frazė šiuo metu labai mėgiamas mūsų mergaičiukės). Man jie pavyko - gavos purūs ir iškilę. Bet - ne mūsų skonio, nes mes labiau mėgstam grietininius ar jogurtinius.
Pasidaro greit, tinka prie kavos ir šiaip, kai "kažko" noris savaitgaliais :)

Bananiniai Snickers keksiukai




Pusės puodelio cukraus
2 kiaušinių
100 g ištirpinto margarino
2 prinokusių bananų
2 puodelių miltų
2 arb.š. kepimo miltelių
2 Snickers šokoladukų

Orkaitę įkaitinti iki 200 laipsnių. Suplakti kambario temperatūros kiaušinius su cukrumi iki vientisų šviesių putų. Sudėti ištirpintą ir atvėsintą margariną, susmulkintus šokoladukus ir sumaišyti su iki vientisos masės sutrintais bananais. Persijoti su kepimo milteliais sumaišytus miltus ir įmaišyti į tešlą. Kepti 20 min.


P.S. Aš cukraus dėjau kiek mažiau, ir kepiau 385 F įkaitintoj orkaitėj 25 minutes. Dar dadėjau porą šaukštų miltų, nes tešla man pasirodė skystoka. Sudėjau 6 mažus snickeriukus, supjaustytus kubeliais. Vietoj margarino dėjau sviestą. Ir dar įdėjau žiupsniuką druskos.

Šaltinis: Supermama.lt

Jei manot, kad Jums liejas akyse ties nuotraukų centru, tai nusiraminkit - su Jūsų regėjimu viskas gerai. Čia - mažosios pirštų anspaudai, kurie gimė štai taip:


2011 m. vasario 4 d., penktadienis

Ir vėl labai trumpai apie meną :)

Tiksliau, rankdarbukius, kuriuos mažoji parsineša iš darželio.
Ką jei ten veikia? Aš nelabai žinau, tik galiu įsivaizduot. Be to, kad žaidžia, užkandžiauja, jie išmoksta nemažai (turiu omeny, kad mažoji į darželį eina max 6-7 val. per savaitę). Aš tiek, būdama trijų metų, tikrai nemokėjau.
Kiekvieną savaitę jie turi skirtingas temas, pvz. šią savaitę kalbėjo apie vandenyno/jūrų gyventojus, tad į tą temą darė akvariumą ir parnešė jį į namus. Gyvena jame trys žuvytės. Auklėtoja buvo užrašiusi jų vardus ant lapelio: "Cookie, Fish and Cookie" (Sausainiukas, Žuvis ir Sausainiukas). Kai paprašiau mažosios parodyt, kuris yra kuris, ji pataisė, kad jų vardai yra "Cookie, Fish and Bangas (išvertus iš jos kalbos tai reikštų Banginį). Matyt, ir daržely ji taip sakė, tik liko nesuprasta.
beje, foto dėl techninių nesklandumų padarėm tik vakar, o akvariumą turim nuo antradienio, tad "žuvytės" jame jau pavargė, tokios net labai pavargę, apsigleivėją ir į vieną masę susijungę... Nepaisaint to, idėja juk graži, ar ne?


Praėjusią savaitę (berods) kalbėjo apie varliagyvius. Tad į tą tema darė varlę. Aišku, mažosios meno supratimas aukštesniam lygmeny, nei mano, aš nelabai supratau, kas ten nupiešta, tad nusprendžiau tą jos varlę papildyt kojom ir akim. Pagooglinau, radau vaikiškų varlių projektų ir va padarėm mūsų varlytei galūnes ir šiokią tokią veido išraišką:

2011 m. sausio 28 d., penktadienis

Praėję ir ateinantys metai

Pasikeičiau foną - ką erzina, nežiūrėkit, bet man trūksta energijos pastaruoju metu, tad viskas sužimba maždaug tokių tonų spalvomis.
Nors Naujieji jau įveikė beveik 1/12 savo kelio, kažkaip atrodo, kad tik vakar juos pasitikom. Pasitikom juos labai ramiai, labai smagiai ir pirmą kartą - ar galit sau patikėt - pirmą kartą Naujiesiems nekėliau jokių reikalavimų, jokių naujų vilčių. Taip ramu ir gera. Pasižadėjau tik viena - pabaigt smulkmenas, kurių nesugebėjau pribaigt pernai:
1. Pabaigt siuvinėt visu pradėtus darbelius, net tą pirmąjį, kurį pradėjau prieš kokius 5 metus.
2. Perskaityt bent trečdalį visų neskaitytų knygų iš savo lentynos.
3. Pradėt lankyt YMCA.
4. Uždirbt pirmąjį dolerį. Beje, jį jau uždirbau. Bet galima sakyt, kad tik jį vieną :D
Ir viskas, tik tiek planų ir galiu ramių ramiausiai gyvent ir džiaugtis šiandiena...

Kokie buvo praėję? Sunkūs, pilni nerimo, nežinomybės, pilni naujų atradimų, tiek savęs, tiek pasaulio, pilni tiek nusivylimų, tiek džiaugsmo... Jei pažvelgsim iš kitos pusės - buvo visko, tad jautės, kad gyvenu, jautės, kad bręstu ir grūdinuos. Perbėgsiu per 2010-tuosius:
1. Sausis. Pirmas vizitas pas Helados gydytoją - pirmas susidūrimas su JAV medicinine sistema.
2. Vasaris. Pasiruošimas vairuotojo pažymėjimo gavimui. Pirmi pasidomėjimai antro automobilio pirkimu. Užrašėm mažąją į darželį, kuriame nėra vietų, tik viltis, kad kas atsilaisvins ir ta vieta atsiras. Eilėj buvom šešti. Kartu užrašėm ją į vasaros stovyklą. Naujo būsto paieška.
3. Kovas. Ištisas mėnuo - vien kelių eismo taisyklių studijavimas ir pirmas neišlaikytas egzaminas. Per visus automobilių prekeivius atsakymas tas pats - automobilio neįpirksim, nes "bloga kredito istorija". Juodas periodas. Kone kiekvieną vakarą - nuomuojamų būstų skelbimų skaitymas ir "susipažindinimas" su gyvenamaisias rajonais.
4. Balandis. Labai intensivi automobilio paeiška. Dar du (ar trys) bandymai išlaikyti teises ir viltis, kad Velykoms galėsim išvažiuot į Čikagą. Įtempta mėnesio pradžia. Automobilį gavom, net nežinodami, ar bankas suteiks paskolą. Tad Velykas sutikom Čikagoj - pirma ilga ir nepakartojama mūsų kelionė JAV. Be galo gražus pavasaris. Pasirašyta sutartis dėl namo nuomos nuo gegužės 1. MB jubiliejus. Labai graži mėnesio pabaiga.
5. Gegužė. Kraustymasis į namą ir gyvenimas naujoje aplinkoje. Mažoji turi savo kambarį, tad visiems be galo gerai. Kiekvieną savaitgalį važinėjamės po "turgelius" ir ieškom baldų. Beveik kasdien tuo pačiu klausimu peržiūrim ir skelbimus. Pilni geros emocijos laukiam vasaros, nors ir šis mėnuo niekuo jai nenusileidžia.
6. Birželis. Birželio 6 d. - kur buvus, kur nebuvus - operacija. Pirmoji mano gyvenime narkozė. Labai skaudi pažintis su JAV medicinine sistema. Lėtas pooperacinis laikotarpis namie (lėtas dėl to, kad judėt sunku). Po savaitės Helados vasaros stovykla - t.y. savaitė ištiso verkimo ir klykimo darželyje.
7. Liepa. Liepos 4-oji - įsimintini fejerverkai, dėl kurių visi trys pamiršom porą savaičių normalų miegą. Dar dvi vasaros stovyklos savaitės. Viena iš jų - vien stresas ir ašaros, kita jau ramesnė. Ligoninės sąskaitos - skaičiai, kokių gyvenime nematėm, neregėjom... Karštis, kondicionieriai, ramūs pasivaikščiojimai vakarais.
8. Rugpjūtis. Gražus mėnuo, nes labai laukiam Vilmos - gyvenam vien laukimu ir kelionių bei atostogų planavimu. MB pradeda intensyviau domėtis fotografija. Traukinukų muziejus, pirma neplanuota vienos dienos kelionė į kalnus - į Ashevillį. Pabaigoj mėnesio vėl startuojam su darželiu - vėl ta pati giesmelė, tik verkimas netrunka visą dieną.
9. Rugsėjis. Vilma. Anglų kursai. Kalnai. Atlantas. Muziejai. Restoranai. Parduotuvės. Tempas - gyvenimas tapo tokiu, koks turi būt. Labai geros emocijos.
10. Spalis. Ramus mėnuo, vėl kasdienybė be tempo. Kas savaitgalį - po renginuką. Jazz festivalis, oro balionų fiesta. Kukurūzų labirintai ir kiti fermeriški malonumai. Mėnesio gale savaitgalio kelionė į kalnus. Skelbiu šį mėnesį šeimyniniu.
11. Lapkritis. Visą mėnesį sergam. Maždaug pakaitom, kartais persipinam ir kokį savaitgalį pasergam visi kartu. Vėl vizitas pas gydytojus (mano ir H). Kalakuto diena.
12. Gruodis. Labai šaltas mėnuo - jokios vilties, kad žiema bus trumpa ir greit baigsis. Eglutė, lemputės, Kalėdų laukimas, krūvos atviručių, dovanos ir panašūs prieššventiniai elementai. Baltos Kalėdos. Metų uždarymas.


Gero savaitgalio visiems!

2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

Šventinė kalėdinė višta traškia plutele

Netyčia prisiminiau, kad turiu vištytės fotografiją, tad pasidalinsiu, kaip ją kepiau. Iš tikrųjų, neatsimenu, kada paskutinį kartą kepiau cielą vištą - gal kai tik persikraustėm gyvent į Vaišvydavą, prieš kokius 7 metus. Bet šiemet Kalėdoms nusprendžiau ją pamėgint iškept.


Vištiena traškia plutele


Konkretaus recepto jai nebus, tik keli patarimai iš Marthos Stewart žurnalo "Living" (ačiū Jurgitai už jo prenumeratą!).
Vištieną dar Kūčių dieną ištryniau prieskoniais - daug česnako, druskos, pipiriukų, kmynų ir šviežio rozmarino (pamenu, kad teko aplankyti gal keturias parduotuves, kol jo gavau - kažkos deficitas prieš Kalėdas). Dar, jei gerai pamenu, užpyliau tą vištytę pusės didelio aplesino sultimis.
Prieš kepant aptepiau ją sviestu ir pabarsčiau kukurūzų krakmolu - čia jau Marthos Stewart idėja. Visa tai tam, kad plutelė būtų labai traški. Kišam į įkaitintą orkaitę ir kantriai laukiam :)
Iki kepimo pabaigos likus kokioms 20 minučių, pripjausčiau šalia vištos obuolių skiltelių.

Garnyrui bulvytės - jas apviriau apie 15 min., kas be ko, prieš tai gerai nuploviau. Apšlaksčiau alyvų aliejumi, česnako milteliais, druskyte ir pašoviau į orkaitę dar 15-20 min. Buvo labai skanu ir viskas labai paprasta.

2011 m. sausio 4 d., antradienis

Su Naujais metais! Trumpai apie meną

Visų pirma, su Naujais metais! Aš jau matau, kad jie bus daug geresni, turtingesni, gal net pakeliausim, pvz., į Lietuvą. Dar tikiuos, kad visokias ligonines irgi pavyks iš toliau apvažiuot, na, ir bendrai paėmus, tik žydėsim, ir klestėsim:))))
Aš rašinėliams neturiu laiko - jis kažkoks į vandenį labai panašus, ima ir išgaruoja. Tad šiandien labai neįprastai ir trumpai.
Pas mus labai aktuali pastarųjų dienų tema yra menas. Apie jį neraukiu nieko, bet va mano kūdikis - meniškos sielos žmogus. Prieš gerą mėnesį išmoko piešt "galvažmogius". Atrodo jie maždaug taip: gera statinaitė, su labai kūdom rankom ir kojom, ir du taškai jose, simbolizuojantys akis. Viskas žiauriai neproporcingai ir vadinasi dažniausiai "mama" arba tėtis".
Štai, porelę galvažmogių šiandien ji parsinešė iš darželio. Piešinio (kūrinio) pavadinimas yra "Helados tėtis":

Čia iš arčiau:

Jei manot, kad jūs suprantat meną, tai apsirikot. Nes ta pagrindinė statinaitė - visai ne jos tėtis, o aš. O tėtis ten šalia, virstantis kažkoks. Ir be vienos akies, ir kojos. "Reikės dapiešt po to" (=vėliau). Deja, pamiršo dapiešt, tad turim ką turim... Nu negi tokie baisūs santykiai mūsų šeimoj? Reikia rimtai viską apsvartyt...

Turbūt visi gavot mano darytas atvirutes šiemet per šventes. Labai stengiaus, "iškepiau" jų gal kokį pusšimtį ir dariau kiekvienam asmeniškai, galvodama apie jus. Jei turėjau adresą ar žinojau, kaip jį gaut, atvirutė pasiekė jus. Tai va, šiemet man daug lengviau, nes "užsiauginau" pamainą. Praktiškai galiu nieko neveikt, tik prižiūrėt, ar spėjam į terminus.
Štai, kažkam vakar iškepta Valentininė atvirutė:
Gamyba vyko maždaug taip: tuščia atvirutė buvo apštampuota širdelėmis raudonu rašalu, po to uždėtas nemenkas sluoksnis klijų ir ant viršaus - piešimo dekoracijos.
O čia kita atvirutės pusė. Turbūt prisipažinimas meilėje:

Na, dėl tokių meno kūrinių tikrai nebūčiau rašius Blog'e įrašo. Jo (aplodismentų) nusipelnė pati meninkė, kuri atsibudo šiandien po pietų miego, kažką pasikrapštė savo kambary, kol aš tuo metu kalbėjau su sese, nakvojančia Varšuvoj, ir nusileido laiptais "šedevras":

Pokalbis vyko maždaug toks:
Aš: "Kodėl šitaip išsipaišei?"
H: "Čia Helados tatūškė, kaip pas mamą"
Aš: "Tai čia tavo tatūškė?"
H: "Ne, čia kažkokia mamytė, tėtis ir kažkokia Helada ir "circles" (=apskritimai). Man labai gražu".
Aš: "Man irgi labai patiko, bet gal gali kitą kartą nepiešt ant savęs?"
H: "Gejai."

Čia truputį iš arčiau:

Kas be ko, pasirūpino ji ir geriausiu draugu:


Su baime lėkiau į jos kambarį, pasiruošus rast panašius meno kūrinius ir ant sienos. Bet nekeista, nukentėjo tik patalynė ir paklodė, ant kurios ji sėdėjo...

Aš: "Helada, čia Tu ir ant paklodės nupiešei?"
H: "Ne, čia pats nusipiešė"