2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Lietiniai blyneliai



Kartą per dvi savaites susigundom lietiniais. Tam reikalui aš čia įsigijau specialią Crepų keptuvę, tad blyneliai gaunasi ploni ir be galo skanūs. Įdėsiu tešlos receptą, o įdarus darau dažniausiai paprastučius - įsuku bananą, dešrelę su sūriu, varškės (tiksliau, kažko panašaus į varškę, nes tokios čia nerasta), dar patinka pakepintosdaržovės su virtos/keptos vištienos likučiais... Šį kartą bananai buvo velniškai baisūs, nu tokie ant išmetimo ribos, tad juos supjausčiau, išmečiau apipuvusius galus, keptuvėj išlydžiau sviesto, įdėjau rudojo cukraus, sudėjau tuos bananus ir troškinau, įbarsčiau truputį cinamono. Dar netyčia aptikau šaldytuve užsilikusios obuolienės, tai ir ją suverčiau į keptuvę. Gavos saknūs desertiniai blynukai. Deja, pabaigtų nenufotografavau...


Tešla lietiniams blyneliams
Gaunasi apie 22 tuos blynelius-crepus

4 kiaušiniai
1 1/2 puodelio pieno (gali prireikti ir daugiau)
1 1/2 puodelio miltų
1/4 šaukštelio druskos
2-3 V.Š. sviesto keptuvei patepti.

Vis dėlto, aš labai tingiu tą keptuvę tepti, tad sviestą ištirpinu ir supilu į tešlą. Dar įpilu 2-3 šaukštus aliejaus.
Tešlai kiaušinius išplakite su pienu (aš dar supilu aliejų ir sviestą), sudėkite miltus ir druską ir maišykite didžiausiu mikserio greičiu iki kol tešla taps vientisa.
Aš miltus sijoju, tad išsimaišo labai greit.

Tada palieku mažiausiai pusvalandžiui pastovėt (geriausi blyneliai gaunasi, kai tešla pastovi apie dvi valandas) ir kepu blynelius. Kol jie kepa, pasiruošiu įdarus ir susuku iškeptus.

Koldūnų rytas



Šį rytą susiruošiau nei mažiau, nei daugiau - tikram žygdarbiui... Taip taip, gaminau koldūnus. Iš dvigubos tešlos normos, su mėsyte. Iš tikrųjų - nekenčiu šio darbo. Nepasakyčiau, kad ir pačius koldūnus dievinu. Terliojies, kočiojies, kiši rankas į mėsą, vėl kočiojies, miltuojies... Kad ir kaip saugočiau, miltų būną visur - ant stalo, kedžių, ant mano ir mažosios drabužių, galiausiai jų prisivilia indų plovimo kempinėlė, stalo šluostė, nors prieš tai bandau viska nuvalyt popieriniu rankšluosčiu...
Nepaisant to, kai kas mane žavi tuose koldūnuose. Neee, tikrai ne tai, kad po to manikiūras tampa panašus už prancūzišką :)))) O tai, kad juos baisiai mėgsta mano mažoji. Ne ne ne, stebuklas neįvyko, ji nepradėjo jų valgyt (kaip ir viso kito maisto), nėra net paragavusi - nei su mėsa, nei su varške, nei su mėlynėm... Jai labai patinka juos daryt! O, matydama siaubingai laimingą ir susidomėjusį savo kūdikį, nušvintu ir aš. Patinka jai net pati darbo pradžia, kai įdarbinu duonkepę tešlos minkymui - mažoji tuo metu girdi ritmą ir šoka lyg patrakus. O po to abi kočiojam, tam reikalui net antrą kočėlą įsigijom...
Dar patinka stebėt, kaip ji su pasigardžiavimu laižo miltus nuo kočiojimo padėklo ir kočėlo, ir šį pasigardžiavimą parodo glostydama pilvuką (taip taip, miltuotom rankom) ir kartodama "Niam niam niam" - lyg tai būtų kokios šokolado drožlės. Tada išreiškia baisų nepasitenkinimą, jei pabandau kočiot jos kočėlu. Galiausiai mažais pirštukais stumia koldūnus iš koldūnines ir kai kiekvienas iškrenta, pasako "Bum". Na, ir didžiausia šventė jai - gamint nereprezentacinius, paskutiniuosius koldūnus, kada jai tenka garbė įkišt pirštuką į vandenuką ir patept juo tešlą...

Ačiū Portukei už koldūnų tešlos receptą, kurį ji rado interneto platybėse ir pasidalino. Perkopijuosiu jį čia, tik padvigubinsiu normą :))))

Koldūnai iš plikytos tešlos

4 stiklinės miltų
2 kiaušiniai
1 stiklinė vandens

20 g. sviesto
druskos

Į verdantį vandenį sudedu sviestą, druską, maišant suberiu 1 stikl. miltų. Ataušinus aš viską perdedu į duonkepę, įmušu kiaušinius, supilu likusius 3 puodelius miltų ir laukiu, kol mano pagalbininkė nustos minkyt tešlą.

Įdarui šį kartą maišiau jautieną su kiauliena, įdėjau druskytės, pipiriukų, Santamarinos prieskonių maltai mėsai (deja, sudėjau paskutinius jų likučius), smulkiau pjaustytą svogūną, česnakų miltelių (mat patingėjau nusilupt ir susitraiškyt tikro skiltelę), džiovintų petražolių.

Pusę jų užšaldžiau, o kitus skrudinsiu ir apkepsiu orkaitėj su svogūnų, kumpio ir sūrio padažu. Riebu, sotu, nuodėminga... Ir be galo skanu :P



2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Žaidimų pamokėlės



Nuotraukas radau internete.

Praeitą savaitę pabandėm nemokamas Gymboree Play&Music pamokėles - pirmadienį turėjom Play and Leard, o penktadienį - Music. Šiandien vėl buvom Play&Learn - susigundėm. Pirmas įspūdis - gražu, orientuota į vaikus, "turtingesnė" klasė nei, pvz., Lietuvoje mūsų lankyta Yamaha. Pirmadieninės pamokėlės labai patinka (man). Dukriukas, aišku, savose rogėse - nepastumsi, nenuvesi jos ir nepriversi daryt to, ką visi vaikai daro :))) Kažkada įsidrąsins, jau šiandien buvo nemaža pažanga. Kalbant apie penktadieninę muziką - vis dėlto Lietuvoj buvo geriau. Gal tiesiog turėjom gerą mokytoją, gal tempas buvo ne amerikietiškas (lėtai, tingiai, vangiai). Bet lankysim ir ją. Nes sergu tokia nepagydoma liga - susigundau visoms nuolaidom :D Kadangi išsipirkom narystę, 3 kartus per savaitę nurodytu laiku galim atvažiuot pažaist toje mokyklėlėje. O čia man gera žinia, nes sekmadieniais aš lieku miegot, o šeima išvažiuoja ir man netrukdo :) Sunku aprašyt, kaip atrodo pati klasė. Bet tikrai turtinga žaislais, laipiojimo įranga, kamuoliais ir pan. Kas labiausiai nustebino - šiandien ji atrodė visiškai kitaip, nei praėjusį pirmadienį. Tai reiškia, kad kas kažkiek laiko suneša visiškai naujus "įrengimus". Paieškojau nuotraukų internete, ką domina, radau kažkieno blogą su keliom nuotraukytėm ir dar čia kelias bendram įsivaizdavimui. Aišku, visko ten daug daug kartų daugiau.

Labai tingiu papasakot, ką veikėm praeitą pamoką, bet aprašysiu šiandieninę. Šiandienos tema - PICA. Pamokėlę veda mokytoja ir asistentas (aišku, daugiausia dirba jis, šiandien mokytoja gal tik sudainavo pasisveikinimo dainelę). Taip pat yra Gymboree berniukas - nykštukas (lėlė). Pirmiausia sukviečiami vaikučiai, su jais pasisveikinama (sudainuojama kažkokia pasisveikinimo dainelė), tada visi kviečiami "atpažint" spalvas. Tam reikalui skirta tokia guminė virvė, kuri "nuspalvinta" paeiliui skirtingomis spalvomis ir sujungta į ratą (kaip lankas). Kiekvienas vaikas paima už mėgiamos spalvos, pasako, kokia tai spalva. Vaikai sustoję ratu. Tada lėtai eina visi atgal, ta virvė išsitempia. Tada eina į vidurį, virvė susitraukia. Tiesiog, moko, kur yra vidurys, kur išorė ir kelias minutes tai daro - pirmyn, atgal, greitindami ar lėtindami tempą. Po to mokina tą virvės dalį uždėt (gal tikslesnis žodis "pridėt") prie skirtingų kūno vietų - kaktos, pilvo, kelių, kojų pirštų. Galiausiai ta virvė atsiduria po pėdutėm ir gavė komandą vaikai šokteli ir virvė išsprūsta (susitraukia). Šis žaidimas baigtas. "Good job" :)))))

Vėliau teminiai paveikslėliai. Parodo vaikams nedidelius paveikslėlius, vaikai pasakoja, ką jie mato, kas ten ką daro. Šiandien puikavosi nuotrauka su pica. Kitam paveikslėly - kaip pica gaminama, ką daro mama, ka daro vaikas. Galiausiai visi nusprendė, kad šiandien Mr Alex (asistentas) pamokys vaikus gamint picą. Jis atsinešė pilną plonų skarelių/šalikėlių kibirėlį. Vaikučiai padėjo tuos šalikėlius sudėt į "dubenį", tada maišė tešlą. Po to ruošė pomidorų padažą - vaikučiai turėjo užlipt laiptukais ant pakylos, apačioj pastatė tokį kubilą, į jį vaikai mėtė "pomidorus" (kamuoliukus, kuriuos paduodavo asistentas), o kai sumetė visus, prašė vaikų sutraiškytį pomidorus, t.y. įdėjo savanorius į tą kubilą ir jie ten trypė kojytėm. Poto kubulas atkeliamas, vaikas ir "pomidorai" lieka ant žemės (kubilas be dugno). Tai taip gaminamas padažas picai :)
Galiausiai - pati pica. Padą atstojo patiestas mažesnis parašiutas, peperroni - maži lankai (prieš tai vaikai per tuos lankus turėjo šokinėt. Aišku, dauguma juos griebia ir neša, tad asistentas turėjo daug darbo, kol juos atima iš vaikų ir padeda ant žemės). Aišku, kokia pica be sūrio - jį atstojo tos pačios skarelės/servėtėlės. Ir dar buvo vienas ingridientas - kibiriukas pomidorų (tie patys kamuoliukai). Vaikai ant parašiuto dėliojo sūrį, dešrą ir pomidorus. Aišku, buvo linksma, nes sūris kartais nukrisdavo ant galvos, pomidorai buvo nurenkami ir išsilakstė po visą salę, pica buvo ragaujama, uostoma ir kitaip mylima... Po to vaikai padėjo viską susitvarkyt - surinko ir sudėjo visus ingridientus į vietas.

Po to sekė dainos "We Will Rock You" Gymboree versija - vaikai mušė į ritmą rankytėmis (du kartai į žemė, vienas suplot). jei gerai pamenu, po jos davė barškaliukus, ir buvo kažkokia dainelė atliekama su jais.

O tada vaikų laimė - didysis parašiutas. Iš pradžių vaikai sukviečiami ant jo ir pučiami muilo burbulai, vaikučiai juos sprogdina rankytėm ir nosytėm. Vėliau vaikai lieka parašiuto vidury, mamos paima jį už galų ir bega ratu į vieną, po to į kitą pusę. Vėliau (o gal prieš tai) parašiutas tiesiog kilnojamas į dainos ritmą, vaikai sėdi jo vidury, ir pagal komandą ir ritmą, spaudžiamos susidarę oro puslės. Vėliau parašiutas pakeliamas, vaikučiai lieka sėdėt ant grindų, o parašiutas visaip kilnojamas virš jų. Tikrai linksma, vaikai krykštauja nuo oro gūsių, nustemba, kai parašiuto medžiaga liečia jų kūnelius.

Atsisveikinimui šaukiamas Gymbo berniukas. Asistentas jį laiko pasislepęs, o vaikai jį šaukia (yra tam spec dainelė su patrepsėjimais ir paplojimais), kol berniukas išlenda. Tada padainuojama jo dainelė, kur mokina irgi tam tikru garsų, kūno judesių ir galiausiai atsisveikinama. Gymbo berniukas (jis kaip pirstine, uzsimauna ant asistento rankos) apkabina, pabučiuoja kiekvieną mažylį. Galiausiai vaikai kviečiami nusivalyti rankas "Stebuklingu muiliuku" (Sanitaizeriu) ir uždedamas Gymbo berniuko antspaudukas ant rankyčių. Aišku, daug kam to negana, tad antspauduką sudeda ant pilvukų, kojyčių, rankučių nu ir visur, kur vaikutis paprašo...

Beje, pamokėlės metu fone tyliai paleista labai graži muzikytė. Aišku, ten gymboree dainelės, bet skamba bliuzo, country ir pan. ritmas.

Tai štai kaip šiandien puikiai mudvi praleidom rytą!

2009 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Sumuštinukai

Aišku, juos padaryt moka visi, net ir mažiukai pypliai.
Tiesiog, nelabai ką turiu rašyt. Tiksliau, neturiu laiko rašymui :)) Gamint gaminu ir toliau, kasdien ar net dažniau t.y. kasnakt kartais), bet tokius visokius tep-lept (troškiniai, sriubos, patiekalai orkaitėj - na, kas atima mažai laiko). Nes neturiu laiko. Ką aš veikiu? Auginu mažą kaprizingą princesę. Dar bandau mokytis anglų kl., skaityt knygas, žurnalus, mokytis vairavimo subtilybių Šiaurės Karolinoj, ruoštis Kalėdoms, paplepėt su draugais, ir aišku, daug laiko atima naujos aistros - siuvinėjimas ir karoliukų vėrimas. Mažų mažiausiai paroj pritrūkstu kokių dešimt valandų... Visko pradėjau po truputį ir nieko - iki galo. O tada įsijungia sąžinės balsas ir dar valandų valandas tenka aiškintis su juo :)


O dabar - praeito sekmadienio sumuštinukai :) Ypatingo juose nieko, iškyrūs kvepiančius namus ;)

Išsikepiau Kifle ragelius pagal Sonatiną . Nežinau, kuo jie mane apžavėjo, bet jei tikrai stulbinančio skonio. Aišku, tešlą man minkė duonkepė, o po to beliko 10 minučių darbas - susukt ragelius, pašaut į orkaitę ir laukt :) O po to perpjoviau juos pusiau, aptepiau sviestuku, uždėjau ką turėjau - sūrio riekelę, kumpio gabalėlį, virtą kiaušinį, pomidorą, agurką. Jie tikrai dieviškai skanūs, nes valgo net mano kaprizingoji princesė! Aišku, kad ne sumuštinius, bet ragelius :P


Skanaus! :)

P.S. Pažadėjau sau, kad parašysiu bent kartą savaitėj, bet su viena sąlyga - nebus nuotraukų. Nes absoliučiai nesutariam su senuoju fotoaparatu (nors gal čia iš operos "blogam šokėjui ir k...šai tarp kojų trukdo" (nu ne ne ne, tikrai ne tie, kur matote įkištus į ragelį :))))))) ), o naujajam dar teks pasitaupyt.