2009 m. spalio 31 d., šeštadienis

Kyšis - Quiche

Nu ne apie tai, ką Jūs iš karto pagalvojote :P Ne, kyšių nedalinam. Bet va tą prancūzų virtuvės patiekalą labai norėjau išsikept. Mėgdavau jį ir Lietuvoj, bet MB nemėgdavo, tad buvo retas svečias mūsų virtuvėje. Čią jį viešbučiai ir ne tik pateikia pusryčiams. Vėl rinkaus ir kombinavau iš kelių receptų, bet nuorodų į juos neišsaugojau :( Labai šis nesaldus pyragas skanus su daržovėm (paprika, brokoliais, kalafiorais, šparaginėm pupelėm ir t.t. ir pan.), bet nieko panašaus šaldytuve neturėjau, tad dariau savaip.


Quiche (Kyšis)

Pagrindą dariau iš (galit naudoti ir šaldytą trapią tešlą):
300 ml miltų,
2-3 V.Š. vandens,
125 g sviesto

3 riekelės šoninės
3 kiaušiniai
Didelė svogūno galva
Druska, malti pipirai
Kupmio pora riekelių
Tarkuoto sūrio (naudojau 4 sūrio mišinį ir čedario sūrį)
Grietinėlės, grietinės ar pan.

Tešlai supjausčiau labai šaltą sviestą mažais gabaliukais, dėjau į sijotus miltus ir trupinau tarp pirstų, kol gavos vientisi trupinukai, tada įpyliau šalto vandens ir minkiau tol, kol tešla susilipdė į rutuliuką. Ją dėjau į šaldytuvą ir ruošiau įdarą.
Įdarui smulkiom juostelem supjausčiau šoninę, pakepinau, tada sudėjau pusžiedžiais pjaustytus svogūnus ir gerai juos sukepiau. Pabarsčiau druska ir pipirais.
Dubenyje išplakiau kiaušinius su grietinėle (pyliau gal 120 ml) ir sudėjau likusio kreminio sūrio likučius (gal kokį šaukštą). Tada įdėjau apie 120 g tarkuoto sūrių mišinio.
Įkaitinau orkaitę iki 180-200 C laipsnių, bandžiau iškočioti pyrago pagrindą, bet nesigavo, tad sulipdžiau jį (dėjau į išardomą formą, mat tos, kurios jam iš tikrųjų reiktų, čia dar neturiu, bet būtinai įsigysiu :) ). Dugną subadžiau šakute ir dėjau 10 min. į orkaitę. Ištraukus sudėjau keptus svogūnus, ant viršaus dėjau pjaustytą juostelėm kumpį, apibarsčiau fetos sūriu ir galiausiai užpyliau kiaušinio-sūrio plakiniu. Kepiau apie 40 min. Tada dar apibarsčiau sūriu ir pakepiau 5 min.
Dariau tai vėlai vakate šiandienos pusryčiams. Skanus ir šaltas, ir pašildytas mikrobangų krosnelėje.


P.S. Dabar ne apie pyragą ir ne receptus, tiesiog išliesiu pyktį, kaip nekenčiu rašyt receptus lietuviškai ir kaitaliot laptope skaičių ir lietuviškų raidžių klaviatūrą. Matyt, burnojau ilgai, kad MB nusprendė nupirkt man naują kompiuterį. Jį gausiu po mėnesio, jei su juo sutarsim, tad receptų bus daugiau :) O dabar einu kelt nuotraukų. Beje, fotoaparatas tiek nuseno ir jam pradėjo reikštis klimaksas (ar kažkas panašaus), jog jis nusprendė nefokusuot. Tad išvaizda tikrai bus prasnesnė nei patiekalų skonis :)

Amerikietiškas sūrio pyragas

Labai norėjau to tikrojo, kur paragavus skonį atsimeni net sapne - saldaus, riebaus, nuodėmingo. Pusdienį knisaus po receptus, dar kelias dienas ruošiausi gamybai ir padariau. Gavos labai skanus. Tiesa, patingėjau daryt pagindą, jį nusipirkau paruoštą. Gaminau pagal šį receptą, nuorodą į jį radau Supermamos puslapiuose prie "Cheesecake" temos. Tiesa, man gavosi dvigubai per daug sūrio masės, mat pagrindas buvo mažas (nors dariau iš pusės normos). Tad kitą kartą gaminčiau arba viską pagal receptą, arba mažinčiau sūrio masės kiekį keturgubai. Labai tingiu verst viską, tad išversiu tik esmę.

Sūrio pyragas



Pagrindui:
1 3/4 puodelio sausaini trupinių
3 V.Š. cukraus
žiubsnelis druskos
4 V.Š. tirpinto nesaldyto sviesto

Sūrio masei:
0,9oo kg kreminio sūrio (naudojau Philadelphia kreminį sūrį, maišiau originalų su sumažinto riebumo)
1 1/3 puodelio cukraus
1/2 a.š. druskos
2 a.š. vanilės ekstrakto
4 dideli kiaušiniai, kambario temperatūros
1 1/3 puodelio grietinėlės plakimui (naudojau pačią riebiausią, kokią galėjau rast)

Parašysiu tik pačio kreminio sūrio gamybą:
1. Sudėti į dubenį kreminį sūrį ir plakti jį apie 4 min.
2. Neišjungiant mikserio, suberkite cukrų ir druską (aš jos nedėjau visai) ir dar plakite 4 minutes, kol gausis labai vientisa kreminė masė.
3. Supilkite vanilę.
4. Įmuškite po vieną kiaušinius. Po kiekvieno plakite po minutę.
5. Galiausiai sumažinkite mikserio apsukas iki minimumo ir supilkite grietinėlę.

Formą su paruoštais trupiniais apvyniokite folija, galit ir keliais sluoksniais. Dėkite į didesnę kepimo formąGautą masę supilkite ant pagrindo, o į tą kitą (didesnę) formą pripilkite verdančio vandens, bent iki pusės kad apsemptų pyrago formą. Dėkite į 170 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 1,5 val. Praverkite orkaitės dureles ir palikite ten iškeptą pyragą dar valandai. Vėliau atsargiai išimkite ir dėkite į šaldytuvą mažiausiai 4 val., o geriausia - per naktį.

P.S. Niekad anksčiau sūrio kremo pyrago nekepdavau garuose, bet šį kartą tam ryžaus, gal todėl gavos toks skanus. Kai verčiau, pastebėjau, kad labai sumaišiau kiekius - ėmiau pusę tik pačio sūrio masės, o visa kita ėmiau pilnai pagal receptą. Nepaisant to, tikrai skanu. Tik be proto saldu :)

Saldžios burokėlių salotos su pekano riešutais ir obuoliais

Receptas nuo DelMonte burokėlių konservų indelio:

Saldžios burokėlių salotos su pekano riešutais ir obuoliais



1 V.Š. rudojo cukraus
2 a.š. sviesto
1/3 puodelio pekano riešutų puselių
3 V.Š. aliejaus
5 a.š. obuolių acto
1 skardinė marinuotų burokėlių skiltelių, nusausintų (411 g indelis)
1 vidutinio dydžio Golden obuolys, nuluptas ir supjaustytas kubeliais

Keptuvėje ištirpdykite sviestą ir cukrų, įdėkite pekano riešutus. Virkite ant mažos ugnies pamaišant apie 3-4 minutes, kol susidarys karamelė. Atvėsinkite.
Sumaišykite aliejų ir actą, užpilkite šį plakinį ant burokėlių ir obuolių ir išmaišykite.
Įdėkite pekanus tik patiekinat į stalą. Patiekti galima ant salotų lapų.

PS. Gamino jas MB. Padaugino acto, tad gavosi saldžiarūgštės. Dar truputėlį persvilino pekanus :) Iš esmės - labai skanios salotos. Vietoj pekanų galit dėti graikiškus riešutus, turbūt jie bus pigesni. Jei naudosite marinuotus su actu burokėlius, atitinkamai pamažinkite acto kiekį užpile.

2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

Skrebučių apkepas

Nusipirkau specializuotą kalėdinių patiekalų žurnaliuką "Taste of Home. Holiday". Šį rytą pusryčiams išsikepėm vieną apkepėlį, kurio receptą radau šiame žurnale. Patiko tuo, kad darbo labai mažai, o ant stalo garavo tikrai karališki pusryčiai... Nuotraukytę įdėsiu kažkada vėliau, kai per kelsiu iš foto aparato į kompiuterį ;)



Prancūziškas skrebučių apkepas
(12 porcijų)

1 kepalėlis (10 oz arba 290 g) Prancūziško batono, supjaustyto į 2,5 cm (1 inch) skersmens kubelius,
8 kiaušiniai,
3 puodeliai pieno,
4 a.š. cukraus,
1 a.š. vanilės ekstrakto,
3/4 a.š. druskos (nebūtina).

Pabarstymui:
2 V.Š. sviesto,
3 V.Š. cukraus,
2 a.š. cinamono.

Klevų sirupas (nebūtinas).

Į riebalais išteptą kepimo indą (33 cm x 23 cm arba 13 inch x 9 inch) sudėkite batono kubelius. Dubenyje suplakite kiaušinius, pieną, cukrų, vanilę ir druską. Užpilkite ant batono. Uždenkite ir laikykite šaldytuve 8 val. arba per naktį.
Išimkite iš šaldytuvo 30 min. prieš kepimą. Uždėkite ant viršaus sviesto gabalėlius. Atskirame inde sumaišykite cukrų ir cinamoną, apibarstykite ant apkepo viršaus.
Uždenkite ir kepkite iki 180 C (350 F) įkaitintoje orkaitėje apie 45-50 min. arba iki tol, kol peilis įsmeigtas į apkepo centrą ir ištrauktas lauk būna švarus. Išėmę palikite 5 min.
Patiekite su klevų sirupu.


P.S. Aš dariau iš pusės porcijos. Ir turėjau benusibaigiančią savo keptą Ciabatta, bet ji čia irgi puikiai tiko. Valgėm su kažkuo panašiu į klevų sirupą ir su šviežiom avietėm. Skanu ir mažai darbo...

2009 m. spalio 3 d., šeštadienis

Ruduo. Moliūgų pyragai

Vasara toks metas, kai esam pilni energijos. Gal saulė jos suteikia, gal vien mintis, kad vasara, kad ji tokia trumpa, kad jos laukėm ištisus metus. Kad reik bėgt ten, šen ir dar kažkur, kad reik suspėt tą, aną ir dar kažką, aplankyt draugus, gimines, su jais iškept begales šašlykų ir kepsnių... Tokia suirutė, toks mielas šurmuliukas.
Po jos ateina ramybė. Viskas susidėlioja į vietas, grįžta į senas vėžes ar įgauna naują ritmą. Pradeda rimti siela. Šurmuliukas išgaruoja. Vėl gyvenam pagal laikrodį. Vėl stebimės, kad jau rugpjūčio 31 dieną mieste prigužėjo tiek studentų, jog Maximos lentynose nebeliko batonų ir kefyro, o keliuose susidaro spūstys, kurių nebuvo visą vasarą.
Gera prisimint vaikystę, mokyklą, universitetą. Gera grįžt į ritmą ir užsuost ramybę. Užuost rudenį, pajust jo gaivą, trumpėjančias dienas, pamatyt nuo žvaigždių ryškų dangų, užuost prinokusius (tiksliau – supuvusius) obuolius, ryškėjančius ir taip silpnai ant medžių benusilaikančius lapus, užuost dirvą. Kažkodėl pastarąją užuodžiu tik per bulviakasį. Visada jo laukiu, nos nepamenu, kada pati kasiau bulves. Tiesiog tai vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų. Toks labai šiltas – kvepiantis cepelinais, talka ir rudeniu. Pastaraisiais metais bulviakasį tik užuosdavau. Tikra ta žodžio prasme – grįžti vakare po darbų ir jauti, kaip visas užmiestis kvepia dirva, kaip stovi prikasti bulvių maišai. Grįžus užsikuriu židinį, pajuntu dūmų kvapą, pašaunu į orkaitę kvepiantį obuoliais ir cinamonu pyragą, išsidrebiu su karštos arbatos (ar vyno) puodeliu ir ilsėdamasi žiūriu kokia kvailą naujojo sezono TV laidą ar „kultinį“ 22 valandos serialą...
Deja... Šiemet rudens nejaučiu. Siela nenurimsta. Nėr nei namų jaukumo, nei bulviakasio, nei supuvusių obuolių. Ir, kad ir kaip stengčiausi, nei obuoliai, nei cinamonas čia nekvepia rudeniu. Oras čia dar alsuoja karščiu. Studentų nematau visai, Walmarte nepritūkstu nei duonos, nei kefyro... Tiesa, visur reklamuojamasi, kad jau ruduo, išleisti visokie nauji rudeniški kvapai, parduotuvių vitrinos perkrautos visokio pobūdžio ir paskirties moliūgais, klaikiom Halovyno nakties pabaisom, lūžta nuo visokių kostiumų vaikams. Pas mus panaši šventinė nuotaika tvyro pieš Kalėdas. O čia taip ruošiamasi tik Halovynui. Komercija, tačiau jokio realaus rudeniško pojūčio. Jokio įvado į rudeninį poilsį... Tiesa, šią savaitę Halovynas jau apleidžia pozicijas Kalėdiniams kvapams ir atributikai... Dar didesnė komercija. O juk šiandien tik spalio 4 diena…
Turbūt, esu reklamos auka, mat pasidaviau tai komercijai ir nusipirkau moliūgėlį. Pasidaviau ir amerikietiškos virtuvės subtilybėms, mat iš jo iškepiau moliūgų pyragą. Tiksliau, net du pyragus. Ir kiekvienas jų labai „amerikoniškas“ :D


Moliūgo pyragas


Pirmąjį kepiau išskirtinai pagal šį receptą . Iš vieno moliūgo gavosi 600 g moliūgo piurė. Tiesa, neturėjom malto imbiero, tad nedėjau jo visai.

Skonis – neįprastas. Pusę pyrago užsišaldėm ir laikom tai dienai, kai norėsis „kažko toookio“.

Tiesa, pamiršau paminėt faktą – gal mano kepimo forma per maža, gal įgūdžiai dar neamerikietiški, tačiau man liko apie pusę litro to moliūginio įdaro. Su visais cinamonais, kiaušiniais, cukrum...

Ilgai sukau galvą, kur ją panaudot. Ir kadangi dar galva nepailsėjus, tad nesugalvojau nieko geriau, kaip... antras moliūginis pyragas :). Googlo platybėse susigundžiau Moliūginiu pyragu su kreminiu sūriu (laaaaabai amerikietiška).

Pyrago pagrindą dariau pagal receptą. O į turimą pusę litro įdaro pridėjau Philadelfijos kreminio sūrio, varškės (deja, čia turim tik grūdėtą), berods, vanilino ekstrakto. Gal dar šio bei to, nebepamenu. Galiausiai viską iškepiau ir gavosi nuostabaus skonio pyragas burnoje tirpstantis, kurį rekomenduočiau pasigamint namuose visiems. Jo spėjau užšaldyt trečdalį.


P.S. Nuotaukose (labai nekokybiškos, žinau, nu nebus iš manęs fotografės) lėkštėj su mėlynu krašteliu pirmasis pyragas, o baltoje lėkštėje - pyragas su kreminiu sūriu.

Deja, nei pirmas, nei antras nekvepia rudeniu. Tuo tikru, lietuvišku...