2009 m. gruodžio 26 d., šeštadienis

Graikiškų riešutų sausainiukai-suktinukai

Visų pirma - su praėjusiom šventėm. Asmeniškai man jos buvo labai šiltos, mielos, jaukios, kvepiančios... Kaip ir pernai, šiemet dovanojau sausainiukus. Vieni iš jų - suktinukai su graikiškais riešutais.

Receptas vėl iš žurnalo Taste of Home. Patiko tuo, kad tešlą šiems sausainiukams galima pasidaryt iš anksto ir net 7 dienas laikyt šaldytuve. Tad turėdama laisvesnio laiko užsiminkiau tešlą, o likus dienai iki Kalėdų, kuomet ir dovanojau sausainių rinkinuką, juos išsikepiau. Tiesa, kepiau iš pusės porcijos.




1 puodelis + 1 a.š. kambario temperatūros sviesto,
1 pakelis (8 oz = apie 230 g) kreminio sūrio, kambario temperatūros,
3 puodeliai miltų,
4 puodeliai smulkintų graikiškų riešutų (aš maišiau su pekanais)
1 1/4 puodelio cukraus,
1/2 puodelio pieno
1 a.š. vanilės ekstrakto,
1/8 a.š. druskos.

Dideliame dubenyje suplakite 1 puodelį sviesto ir kreminį sūrį iki minkštos vienalytės masės. Galiausiai sudėkite miltus, ir plakite (minkykite), kol tešla susiformuos į kamuoliuką. Padalinkite tešlą į 4 porcijas ir kiekvieną jų iškočiokite į 12 colių (30 cm) apskritimus.
Ištirpinkite likusį sviestą. Dubenyje sumaišykite riešutus, 3/4 puodelio cukraus, pieną, vanilę, druską ir tirpintą sviestą. Aptepkite gauta mase iškočiotus tešlos apskritimus. Supjaustykite kiekvieną apskritimą į 12 lygių dalių. Susukite sausainius, pradedant nuo plačiojo galiuko.
Dėkite sausainiukus į riebalais pateptą kepimo formą. Kepkite iki 325 F (160 C) įkaitintoje orkaitėje 35-40 minučių arba iki kol lengvai paruduos. Aušinkite perkėlę ant grotelių.
Likusį cukrų sudėkite į mažą dubenėlį ir jame apvoliokite dar šiltus sausainėlius.

2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Sausainiai su pekano riešutu

Vakar važiavau traukinuku į centrą ir varčiau žurnalą Taste of Home. Ir užmačiau sausainiukus, kuriuos nusprendžiau išsikepti iš karto :) Retai aš gaminu sausainius - praktiškai tik prieš Kalėdas, nes įvairų sausainiukų rinkinį patinka dovanot artimiesiems...
Taigi, receptukas:


3/4 puodelio kambario temperatūros sviesto (170 g)
170 g kambario temperatūros kreminio sūrio
2 puodeliai miltų

Įdarui:
1,5 puodelio rudojo cukraus
2 kiaušiniai
1 V.Š. kambario temperatūros sviesto
48 vnt. pekano puselių

Sviestą ir kreminį sūrį suplakite iki vientisos, purios masės. Galiausiai suberkite miltus ir išminkykite tešlą. Ją uždenkite padėkite į šaldytuvą 15 min. (kad atvėstų).
Įdarui suplakite kiaušinius, sviestą ir cukrų.
Išimtą tešlą padalinkite į 48 lygias dalis, formuokite dubenėlius ir dėkite juos į mažų keksiukų formeles. Į kiekvieno vidų įdėkitė po šaukštelį įdaro ir ant viršaus uždėkite pekano puselę.
Kepkite iki 180 (350 F) laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20-25 min. ar iki kol įgaus auksinį atspalvį. Atvėsinkite 2-3 minutes formoje, tada perkelkite sausainiukus ant grotelių.

Aš dariau iš pusės normos. Labai skanūs sausainukai - pyragiukai.

2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Avižinių dribsnių, balto šokolado ir spanguolių sausainiai




Šį kartą be nuotraukų - tiesiog nespėjau. Jie ėmė ir išgaravo. Pati spėjau paragauti gal kokį vieną. Visus kitus sudorojo MB - taip taip, tas pats, kuris nevalgo nei dribsnių, nei spanguolių, nei balto šokolado.

Receptą radau Ocean Spray spanguolių reklamoje žurnale "Taste of Home. Holiday".


2/3 puodelio minkšto sviesto ar margarino,
2/3 puodelio rudojo cukraus,
2 dideli kiaušiniai,
1 1/2 puodelio avižinių dribsnių (tų normalių, ne greitojo virimo. Deja, aš dėjau greitojo, nes anų tiesiog nebuvo namuose),
1 1/2 puodelio miltų,
1 a.š. sodos,
1/2 šaukštelio druskos,
1 pakelis (6 oz arba 170 g) džiovintų spanguolių (būtent Ocean Spray, su kitom nesigaus :)))) )
2/3 puodelio baltojo šokolado gabalėlių.

Įkaitinkite orkaitę iki 190 C (375 F). Sumaišykite sviestą ar margariną ir cukrų iki purios vienalytės masės. Įdėkite kiaušinius, labai gerai išmaišykite.
Atskirame dubenyje sumaišykite avižinius dribsnius, miltus, sodą ir druską. Per kelis kartus sudėkite juos į sviesto ir kiaušinių mišinį, kad viskas tolygiau išsimaišytų. Galiausiai suberkite spanguoles ir baltąjį šokoladą.
Išdėliokite tešlą apvaliu arbatiniu šaukšteliu ant kepimo popieriumi ištiestos skardelės (aš dėjau valgomu šaukštu). Kepkite 10-12 minučių ar kol sausainiukai pageltonuos. Atvėsinkite ant grotelių.

Gaunasi apytiksliai 30 sausainių.

P.S. Labai greitai pagaminami, skanūs, ne per saldūs sausainiukai, kvepiantys žiema ir būsimomis šventėmis :)

P.S. Gaminau juos antrą kartą ir, kadangi MB buvo darbe, spėjau nufotografuoti :)

2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Lietiniai blyneliai



Kartą per dvi savaites susigundom lietiniais. Tam reikalui aš čia įsigijau specialią Crepų keptuvę, tad blyneliai gaunasi ploni ir be galo skanūs. Įdėsiu tešlos receptą, o įdarus darau dažniausiai paprastučius - įsuku bananą, dešrelę su sūriu, varškės (tiksliau, kažko panašaus į varškę, nes tokios čia nerasta), dar patinka pakepintosdaržovės su virtos/keptos vištienos likučiais... Šį kartą bananai buvo velniškai baisūs, nu tokie ant išmetimo ribos, tad juos supjausčiau, išmečiau apipuvusius galus, keptuvėj išlydžiau sviesto, įdėjau rudojo cukraus, sudėjau tuos bananus ir troškinau, įbarsčiau truputį cinamono. Dar netyčia aptikau šaldytuve užsilikusios obuolienės, tai ir ją suverčiau į keptuvę. Gavos saknūs desertiniai blynukai. Deja, pabaigtų nenufotografavau...


Tešla lietiniams blyneliams
Gaunasi apie 22 tuos blynelius-crepus

4 kiaušiniai
1 1/2 puodelio pieno (gali prireikti ir daugiau)
1 1/2 puodelio miltų
1/4 šaukštelio druskos
2-3 V.Š. sviesto keptuvei patepti.

Vis dėlto, aš labai tingiu tą keptuvę tepti, tad sviestą ištirpinu ir supilu į tešlą. Dar įpilu 2-3 šaukštus aliejaus.
Tešlai kiaušinius išplakite su pienu (aš dar supilu aliejų ir sviestą), sudėkite miltus ir druską ir maišykite didžiausiu mikserio greičiu iki kol tešla taps vientisa.
Aš miltus sijoju, tad išsimaišo labai greit.

Tada palieku mažiausiai pusvalandžiui pastovėt (geriausi blyneliai gaunasi, kai tešla pastovi apie dvi valandas) ir kepu blynelius. Kol jie kepa, pasiruošiu įdarus ir susuku iškeptus.

Koldūnų rytas



Šį rytą susiruošiau nei mažiau, nei daugiau - tikram žygdarbiui... Taip taip, gaminau koldūnus. Iš dvigubos tešlos normos, su mėsyte. Iš tikrųjų - nekenčiu šio darbo. Nepasakyčiau, kad ir pačius koldūnus dievinu. Terliojies, kočiojies, kiši rankas į mėsą, vėl kočiojies, miltuojies... Kad ir kaip saugočiau, miltų būną visur - ant stalo, kedžių, ant mano ir mažosios drabužių, galiausiai jų prisivilia indų plovimo kempinėlė, stalo šluostė, nors prieš tai bandau viska nuvalyt popieriniu rankšluosčiu...
Nepaisant to, kai kas mane žavi tuose koldūnuose. Neee, tikrai ne tai, kad po to manikiūras tampa panašus už prancūzišką :)))) O tai, kad juos baisiai mėgsta mano mažoji. Ne ne ne, stebuklas neįvyko, ji nepradėjo jų valgyt (kaip ir viso kito maisto), nėra net paragavusi - nei su mėsa, nei su varške, nei su mėlynėm... Jai labai patinka juos daryt! O, matydama siaubingai laimingą ir susidomėjusį savo kūdikį, nušvintu ir aš. Patinka jai net pati darbo pradžia, kai įdarbinu duonkepę tešlos minkymui - mažoji tuo metu girdi ritmą ir šoka lyg patrakus. O po to abi kočiojam, tam reikalui net antrą kočėlą įsigijom...
Dar patinka stebėt, kaip ji su pasigardžiavimu laižo miltus nuo kočiojimo padėklo ir kočėlo, ir šį pasigardžiavimą parodo glostydama pilvuką (taip taip, miltuotom rankom) ir kartodama "Niam niam niam" - lyg tai būtų kokios šokolado drožlės. Tada išreiškia baisų nepasitenkinimą, jei pabandau kočiot jos kočėlu. Galiausiai mažais pirštukais stumia koldūnus iš koldūnines ir kai kiekvienas iškrenta, pasako "Bum". Na, ir didžiausia šventė jai - gamint nereprezentacinius, paskutiniuosius koldūnus, kada jai tenka garbė įkišt pirštuką į vandenuką ir patept juo tešlą...

Ačiū Portukei už koldūnų tešlos receptą, kurį ji rado interneto platybėse ir pasidalino. Perkopijuosiu jį čia, tik padvigubinsiu normą :))))

Koldūnai iš plikytos tešlos

4 stiklinės miltų
2 kiaušiniai
1 stiklinė vandens

20 g. sviesto
druskos

Į verdantį vandenį sudedu sviestą, druską, maišant suberiu 1 stikl. miltų. Ataušinus aš viską perdedu į duonkepę, įmušu kiaušinius, supilu likusius 3 puodelius miltų ir laukiu, kol mano pagalbininkė nustos minkyt tešlą.

Įdarui šį kartą maišiau jautieną su kiauliena, įdėjau druskytės, pipiriukų, Santamarinos prieskonių maltai mėsai (deja, sudėjau paskutinius jų likučius), smulkiau pjaustytą svogūną, česnakų miltelių (mat patingėjau nusilupt ir susitraiškyt tikro skiltelę), džiovintų petražolių.

Pusę jų užšaldžiau, o kitus skrudinsiu ir apkepsiu orkaitėj su svogūnų, kumpio ir sūrio padažu. Riebu, sotu, nuodėminga... Ir be galo skanu :P



2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Žaidimų pamokėlės



Nuotraukas radau internete.

Praeitą savaitę pabandėm nemokamas Gymboree Play&Music pamokėles - pirmadienį turėjom Play and Leard, o penktadienį - Music. Šiandien vėl buvom Play&Learn - susigundėm. Pirmas įspūdis - gražu, orientuota į vaikus, "turtingesnė" klasė nei, pvz., Lietuvoje mūsų lankyta Yamaha. Pirmadieninės pamokėlės labai patinka (man). Dukriukas, aišku, savose rogėse - nepastumsi, nenuvesi jos ir nepriversi daryt to, ką visi vaikai daro :))) Kažkada įsidrąsins, jau šiandien buvo nemaža pažanga. Kalbant apie penktadieninę muziką - vis dėlto Lietuvoj buvo geriau. Gal tiesiog turėjom gerą mokytoją, gal tempas buvo ne amerikietiškas (lėtai, tingiai, vangiai). Bet lankysim ir ją. Nes sergu tokia nepagydoma liga - susigundau visoms nuolaidom :D Kadangi išsipirkom narystę, 3 kartus per savaitę nurodytu laiku galim atvažiuot pažaist toje mokyklėlėje. O čia man gera žinia, nes sekmadieniais aš lieku miegot, o šeima išvažiuoja ir man netrukdo :) Sunku aprašyt, kaip atrodo pati klasė. Bet tikrai turtinga žaislais, laipiojimo įranga, kamuoliais ir pan. Kas labiausiai nustebino - šiandien ji atrodė visiškai kitaip, nei praėjusį pirmadienį. Tai reiškia, kad kas kažkiek laiko suneša visiškai naujus "įrengimus". Paieškojau nuotraukų internete, ką domina, radau kažkieno blogą su keliom nuotraukytėm ir dar čia kelias bendram įsivaizdavimui. Aišku, visko ten daug daug kartų daugiau.

Labai tingiu papasakot, ką veikėm praeitą pamoką, bet aprašysiu šiandieninę. Šiandienos tema - PICA. Pamokėlę veda mokytoja ir asistentas (aišku, daugiausia dirba jis, šiandien mokytoja gal tik sudainavo pasisveikinimo dainelę). Taip pat yra Gymboree berniukas - nykštukas (lėlė). Pirmiausia sukviečiami vaikučiai, su jais pasisveikinama (sudainuojama kažkokia pasisveikinimo dainelė), tada visi kviečiami "atpažint" spalvas. Tam reikalui skirta tokia guminė virvė, kuri "nuspalvinta" paeiliui skirtingomis spalvomis ir sujungta į ratą (kaip lankas). Kiekvienas vaikas paima už mėgiamos spalvos, pasako, kokia tai spalva. Vaikai sustoję ratu. Tada lėtai eina visi atgal, ta virvė išsitempia. Tada eina į vidurį, virvė susitraukia. Tiesiog, moko, kur yra vidurys, kur išorė ir kelias minutes tai daro - pirmyn, atgal, greitindami ar lėtindami tempą. Po to mokina tą virvės dalį uždėt (gal tikslesnis žodis "pridėt") prie skirtingų kūno vietų - kaktos, pilvo, kelių, kojų pirštų. Galiausiai ta virvė atsiduria po pėdutėm ir gavė komandą vaikai šokteli ir virvė išsprūsta (susitraukia). Šis žaidimas baigtas. "Good job" :)))))

Vėliau teminiai paveikslėliai. Parodo vaikams nedidelius paveikslėlius, vaikai pasakoja, ką jie mato, kas ten ką daro. Šiandien puikavosi nuotrauka su pica. Kitam paveikslėly - kaip pica gaminama, ką daro mama, ka daro vaikas. Galiausiai visi nusprendė, kad šiandien Mr Alex (asistentas) pamokys vaikus gamint picą. Jis atsinešė pilną plonų skarelių/šalikėlių kibirėlį. Vaikučiai padėjo tuos šalikėlius sudėt į "dubenį", tada maišė tešlą. Po to ruošė pomidorų padažą - vaikučiai turėjo užlipt laiptukais ant pakylos, apačioj pastatė tokį kubilą, į jį vaikai mėtė "pomidorus" (kamuoliukus, kuriuos paduodavo asistentas), o kai sumetė visus, prašė vaikų sutraiškytį pomidorus, t.y. įdėjo savanorius į tą kubilą ir jie ten trypė kojytėm. Poto kubulas atkeliamas, vaikas ir "pomidorai" lieka ant žemės (kubilas be dugno). Tai taip gaminamas padažas picai :)
Galiausiai - pati pica. Padą atstojo patiestas mažesnis parašiutas, peperroni - maži lankai (prieš tai vaikai per tuos lankus turėjo šokinėt. Aišku, dauguma juos griebia ir neša, tad asistentas turėjo daug darbo, kol juos atima iš vaikų ir padeda ant žemės). Aišku, kokia pica be sūrio - jį atstojo tos pačios skarelės/servėtėlės. Ir dar buvo vienas ingridientas - kibiriukas pomidorų (tie patys kamuoliukai). Vaikai ant parašiuto dėliojo sūrį, dešrą ir pomidorus. Aišku, buvo linksma, nes sūris kartais nukrisdavo ant galvos, pomidorai buvo nurenkami ir išsilakstė po visą salę, pica buvo ragaujama, uostoma ir kitaip mylima... Po to vaikai padėjo viską susitvarkyt - surinko ir sudėjo visus ingridientus į vietas.

Po to sekė dainos "We Will Rock You" Gymboree versija - vaikai mušė į ritmą rankytėmis (du kartai į žemė, vienas suplot). jei gerai pamenu, po jos davė barškaliukus, ir buvo kažkokia dainelė atliekama su jais.

O tada vaikų laimė - didysis parašiutas. Iš pradžių vaikai sukviečiami ant jo ir pučiami muilo burbulai, vaikučiai juos sprogdina rankytėm ir nosytėm. Vėliau vaikai lieka parašiuto vidury, mamos paima jį už galų ir bega ratu į vieną, po to į kitą pusę. Vėliau (o gal prieš tai) parašiutas tiesiog kilnojamas į dainos ritmą, vaikai sėdi jo vidury, ir pagal komandą ir ritmą, spaudžiamos susidarę oro puslės. Vėliau parašiutas pakeliamas, vaikučiai lieka sėdėt ant grindų, o parašiutas visaip kilnojamas virš jų. Tikrai linksma, vaikai krykštauja nuo oro gūsių, nustemba, kai parašiuto medžiaga liečia jų kūnelius.

Atsisveikinimui šaukiamas Gymbo berniukas. Asistentas jį laiko pasislepęs, o vaikai jį šaukia (yra tam spec dainelė su patrepsėjimais ir paplojimais), kol berniukas išlenda. Tada padainuojama jo dainelė, kur mokina irgi tam tikru garsų, kūno judesių ir galiausiai atsisveikinama. Gymbo berniukas (jis kaip pirstine, uzsimauna ant asistento rankos) apkabina, pabučiuoja kiekvieną mažylį. Galiausiai vaikai kviečiami nusivalyti rankas "Stebuklingu muiliuku" (Sanitaizeriu) ir uždedamas Gymbo berniuko antspaudukas ant rankyčių. Aišku, daug kam to negana, tad antspauduką sudeda ant pilvukų, kojyčių, rankučių nu ir visur, kur vaikutis paprašo...

Beje, pamokėlės metu fone tyliai paleista labai graži muzikytė. Aišku, ten gymboree dainelės, bet skamba bliuzo, country ir pan. ritmas.

Tai štai kaip šiandien puikiai mudvi praleidom rytą!

2009 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Sumuštinukai

Aišku, juos padaryt moka visi, net ir mažiukai pypliai.
Tiesiog, nelabai ką turiu rašyt. Tiksliau, neturiu laiko rašymui :)) Gamint gaminu ir toliau, kasdien ar net dažniau t.y. kasnakt kartais), bet tokius visokius tep-lept (troškiniai, sriubos, patiekalai orkaitėj - na, kas atima mažai laiko). Nes neturiu laiko. Ką aš veikiu? Auginu mažą kaprizingą princesę. Dar bandau mokytis anglų kl., skaityt knygas, žurnalus, mokytis vairavimo subtilybių Šiaurės Karolinoj, ruoštis Kalėdoms, paplepėt su draugais, ir aišku, daug laiko atima naujos aistros - siuvinėjimas ir karoliukų vėrimas. Mažų mažiausiai paroj pritrūkstu kokių dešimt valandų... Visko pradėjau po truputį ir nieko - iki galo. O tada įsijungia sąžinės balsas ir dar valandų valandas tenka aiškintis su juo :)


O dabar - praeito sekmadienio sumuštinukai :) Ypatingo juose nieko, iškyrūs kvepiančius namus ;)

Išsikepiau Kifle ragelius pagal Sonatiną . Nežinau, kuo jie mane apžavėjo, bet jei tikrai stulbinančio skonio. Aišku, tešlą man minkė duonkepė, o po to beliko 10 minučių darbas - susukt ragelius, pašaut į orkaitę ir laukt :) O po to perpjoviau juos pusiau, aptepiau sviestuku, uždėjau ką turėjau - sūrio riekelę, kumpio gabalėlį, virtą kiaušinį, pomidorą, agurką. Jie tikrai dieviškai skanūs, nes valgo net mano kaprizingoji princesė! Aišku, kad ne sumuštinius, bet ragelius :P


Skanaus! :)

P.S. Pažadėjau sau, kad parašysiu bent kartą savaitėj, bet su viena sąlyga - nebus nuotraukų. Nes absoliučiai nesutariam su senuoju fotoaparatu (nors gal čia iš operos "blogam šokėjui ir k...šai tarp kojų trukdo" (nu ne ne ne, tikrai ne tie, kur matote įkištus į ragelį :))))))) ), o naujajam dar teks pasitaupyt.

2009 m. spalio 31 d., šeštadienis

Kyšis - Quiche

Nu ne apie tai, ką Jūs iš karto pagalvojote :P Ne, kyšių nedalinam. Bet va tą prancūzų virtuvės patiekalą labai norėjau išsikept. Mėgdavau jį ir Lietuvoj, bet MB nemėgdavo, tad buvo retas svečias mūsų virtuvėje. Čią jį viešbučiai ir ne tik pateikia pusryčiams. Vėl rinkaus ir kombinavau iš kelių receptų, bet nuorodų į juos neišsaugojau :( Labai šis nesaldus pyragas skanus su daržovėm (paprika, brokoliais, kalafiorais, šparaginėm pupelėm ir t.t. ir pan.), bet nieko panašaus šaldytuve neturėjau, tad dariau savaip.


Quiche (Kyšis)

Pagrindą dariau iš (galit naudoti ir šaldytą trapią tešlą):
300 ml miltų,
2-3 V.Š. vandens,
125 g sviesto

3 riekelės šoninės
3 kiaušiniai
Didelė svogūno galva
Druska, malti pipirai
Kupmio pora riekelių
Tarkuoto sūrio (naudojau 4 sūrio mišinį ir čedario sūrį)
Grietinėlės, grietinės ar pan.

Tešlai supjausčiau labai šaltą sviestą mažais gabaliukais, dėjau į sijotus miltus ir trupinau tarp pirstų, kol gavos vientisi trupinukai, tada įpyliau šalto vandens ir minkiau tol, kol tešla susilipdė į rutuliuką. Ją dėjau į šaldytuvą ir ruošiau įdarą.
Įdarui smulkiom juostelem supjausčiau šoninę, pakepinau, tada sudėjau pusžiedžiais pjaustytus svogūnus ir gerai juos sukepiau. Pabarsčiau druska ir pipirais.
Dubenyje išplakiau kiaušinius su grietinėle (pyliau gal 120 ml) ir sudėjau likusio kreminio sūrio likučius (gal kokį šaukštą). Tada įdėjau apie 120 g tarkuoto sūrių mišinio.
Įkaitinau orkaitę iki 180-200 C laipsnių, bandžiau iškočioti pyrago pagrindą, bet nesigavo, tad sulipdžiau jį (dėjau į išardomą formą, mat tos, kurios jam iš tikrųjų reiktų, čia dar neturiu, bet būtinai įsigysiu :) ). Dugną subadžiau šakute ir dėjau 10 min. į orkaitę. Ištraukus sudėjau keptus svogūnus, ant viršaus dėjau pjaustytą juostelėm kumpį, apibarsčiau fetos sūriu ir galiausiai užpyliau kiaušinio-sūrio plakiniu. Kepiau apie 40 min. Tada dar apibarsčiau sūriu ir pakepiau 5 min.
Dariau tai vėlai vakate šiandienos pusryčiams. Skanus ir šaltas, ir pašildytas mikrobangų krosnelėje.


P.S. Dabar ne apie pyragą ir ne receptus, tiesiog išliesiu pyktį, kaip nekenčiu rašyt receptus lietuviškai ir kaitaliot laptope skaičių ir lietuviškų raidžių klaviatūrą. Matyt, burnojau ilgai, kad MB nusprendė nupirkt man naują kompiuterį. Jį gausiu po mėnesio, jei su juo sutarsim, tad receptų bus daugiau :) O dabar einu kelt nuotraukų. Beje, fotoaparatas tiek nuseno ir jam pradėjo reikštis klimaksas (ar kažkas panašaus), jog jis nusprendė nefokusuot. Tad išvaizda tikrai bus prasnesnė nei patiekalų skonis :)

Amerikietiškas sūrio pyragas

Labai norėjau to tikrojo, kur paragavus skonį atsimeni net sapne - saldaus, riebaus, nuodėmingo. Pusdienį knisaus po receptus, dar kelias dienas ruošiausi gamybai ir padariau. Gavos labai skanus. Tiesa, patingėjau daryt pagindą, jį nusipirkau paruoštą. Gaminau pagal šį receptą, nuorodą į jį radau Supermamos puslapiuose prie "Cheesecake" temos. Tiesa, man gavosi dvigubai per daug sūrio masės, mat pagrindas buvo mažas (nors dariau iš pusės normos). Tad kitą kartą gaminčiau arba viską pagal receptą, arba mažinčiau sūrio masės kiekį keturgubai. Labai tingiu verst viską, tad išversiu tik esmę.

Sūrio pyragas



Pagrindui:
1 3/4 puodelio sausaini trupinių
3 V.Š. cukraus
žiubsnelis druskos
4 V.Š. tirpinto nesaldyto sviesto

Sūrio masei:
0,9oo kg kreminio sūrio (naudojau Philadelphia kreminį sūrį, maišiau originalų su sumažinto riebumo)
1 1/3 puodelio cukraus
1/2 a.š. druskos
2 a.š. vanilės ekstrakto
4 dideli kiaušiniai, kambario temperatūros
1 1/3 puodelio grietinėlės plakimui (naudojau pačią riebiausią, kokią galėjau rast)

Parašysiu tik pačio kreminio sūrio gamybą:
1. Sudėti į dubenį kreminį sūrį ir plakti jį apie 4 min.
2. Neišjungiant mikserio, suberkite cukrų ir druską (aš jos nedėjau visai) ir dar plakite 4 minutes, kol gausis labai vientisa kreminė masė.
3. Supilkite vanilę.
4. Įmuškite po vieną kiaušinius. Po kiekvieno plakite po minutę.
5. Galiausiai sumažinkite mikserio apsukas iki minimumo ir supilkite grietinėlę.

Formą su paruoštais trupiniais apvyniokite folija, galit ir keliais sluoksniais. Dėkite į didesnę kepimo formąGautą masę supilkite ant pagrindo, o į tą kitą (didesnę) formą pripilkite verdančio vandens, bent iki pusės kad apsemptų pyrago formą. Dėkite į 170 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 1,5 val. Praverkite orkaitės dureles ir palikite ten iškeptą pyragą dar valandai. Vėliau atsargiai išimkite ir dėkite į šaldytuvą mažiausiai 4 val., o geriausia - per naktį.

P.S. Niekad anksčiau sūrio kremo pyrago nekepdavau garuose, bet šį kartą tam ryžaus, gal todėl gavos toks skanus. Kai verčiau, pastebėjau, kad labai sumaišiau kiekius - ėmiau pusę tik pačio sūrio masės, o visa kita ėmiau pilnai pagal receptą. Nepaisant to, tikrai skanu. Tik be proto saldu :)

Saldžios burokėlių salotos su pekano riešutais ir obuoliais

Receptas nuo DelMonte burokėlių konservų indelio:

Saldžios burokėlių salotos su pekano riešutais ir obuoliais



1 V.Š. rudojo cukraus
2 a.š. sviesto
1/3 puodelio pekano riešutų puselių
3 V.Š. aliejaus
5 a.š. obuolių acto
1 skardinė marinuotų burokėlių skiltelių, nusausintų (411 g indelis)
1 vidutinio dydžio Golden obuolys, nuluptas ir supjaustytas kubeliais

Keptuvėje ištirpdykite sviestą ir cukrų, įdėkite pekano riešutus. Virkite ant mažos ugnies pamaišant apie 3-4 minutes, kol susidarys karamelė. Atvėsinkite.
Sumaišykite aliejų ir actą, užpilkite šį plakinį ant burokėlių ir obuolių ir išmaišykite.
Įdėkite pekanus tik patiekinat į stalą. Patiekti galima ant salotų lapų.

PS. Gamino jas MB. Padaugino acto, tad gavosi saldžiarūgštės. Dar truputėlį persvilino pekanus :) Iš esmės - labai skanios salotos. Vietoj pekanų galit dėti graikiškus riešutus, turbūt jie bus pigesni. Jei naudosite marinuotus su actu burokėlius, atitinkamai pamažinkite acto kiekį užpile.

2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

Skrebučių apkepas

Nusipirkau specializuotą kalėdinių patiekalų žurnaliuką "Taste of Home. Holiday". Šį rytą pusryčiams išsikepėm vieną apkepėlį, kurio receptą radau šiame žurnale. Patiko tuo, kad darbo labai mažai, o ant stalo garavo tikrai karališki pusryčiai... Nuotraukytę įdėsiu kažkada vėliau, kai per kelsiu iš foto aparato į kompiuterį ;)



Prancūziškas skrebučių apkepas
(12 porcijų)

1 kepalėlis (10 oz arba 290 g) Prancūziško batono, supjaustyto į 2,5 cm (1 inch) skersmens kubelius,
8 kiaušiniai,
3 puodeliai pieno,
4 a.š. cukraus,
1 a.š. vanilės ekstrakto,
3/4 a.š. druskos (nebūtina).

Pabarstymui:
2 V.Š. sviesto,
3 V.Š. cukraus,
2 a.š. cinamono.

Klevų sirupas (nebūtinas).

Į riebalais išteptą kepimo indą (33 cm x 23 cm arba 13 inch x 9 inch) sudėkite batono kubelius. Dubenyje suplakite kiaušinius, pieną, cukrų, vanilę ir druską. Užpilkite ant batono. Uždenkite ir laikykite šaldytuve 8 val. arba per naktį.
Išimkite iš šaldytuvo 30 min. prieš kepimą. Uždėkite ant viršaus sviesto gabalėlius. Atskirame inde sumaišykite cukrų ir cinamoną, apibarstykite ant apkepo viršaus.
Uždenkite ir kepkite iki 180 C (350 F) įkaitintoje orkaitėje apie 45-50 min. arba iki tol, kol peilis įsmeigtas į apkepo centrą ir ištrauktas lauk būna švarus. Išėmę palikite 5 min.
Patiekite su klevų sirupu.


P.S. Aš dariau iš pusės porcijos. Ir turėjau benusibaigiančią savo keptą Ciabatta, bet ji čia irgi puikiai tiko. Valgėm su kažkuo panašiu į klevų sirupą ir su šviežiom avietėm. Skanu ir mažai darbo...

2009 m. spalio 3 d., šeštadienis

Ruduo. Moliūgų pyragai

Vasara toks metas, kai esam pilni energijos. Gal saulė jos suteikia, gal vien mintis, kad vasara, kad ji tokia trumpa, kad jos laukėm ištisus metus. Kad reik bėgt ten, šen ir dar kažkur, kad reik suspėt tą, aną ir dar kažką, aplankyt draugus, gimines, su jais iškept begales šašlykų ir kepsnių... Tokia suirutė, toks mielas šurmuliukas.
Po jos ateina ramybė. Viskas susidėlioja į vietas, grįžta į senas vėžes ar įgauna naują ritmą. Pradeda rimti siela. Šurmuliukas išgaruoja. Vėl gyvenam pagal laikrodį. Vėl stebimės, kad jau rugpjūčio 31 dieną mieste prigužėjo tiek studentų, jog Maximos lentynose nebeliko batonų ir kefyro, o keliuose susidaro spūstys, kurių nebuvo visą vasarą.
Gera prisimint vaikystę, mokyklą, universitetą. Gera grįžt į ritmą ir užsuost ramybę. Užuost rudenį, pajust jo gaivą, trumpėjančias dienas, pamatyt nuo žvaigždių ryškų dangų, užuost prinokusius (tiksliau – supuvusius) obuolius, ryškėjančius ir taip silpnai ant medžių benusilaikančius lapus, užuost dirvą. Kažkodėl pastarąją užuodžiu tik per bulviakasį. Visada jo laukiu, nos nepamenu, kada pati kasiau bulves. Tiesiog tai vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų. Toks labai šiltas – kvepiantis cepelinais, talka ir rudeniu. Pastaraisiais metais bulviakasį tik užuosdavau. Tikra ta žodžio prasme – grįžti vakare po darbų ir jauti, kaip visas užmiestis kvepia dirva, kaip stovi prikasti bulvių maišai. Grįžus užsikuriu židinį, pajuntu dūmų kvapą, pašaunu į orkaitę kvepiantį obuoliais ir cinamonu pyragą, išsidrebiu su karštos arbatos (ar vyno) puodeliu ir ilsėdamasi žiūriu kokia kvailą naujojo sezono TV laidą ar „kultinį“ 22 valandos serialą...
Deja... Šiemet rudens nejaučiu. Siela nenurimsta. Nėr nei namų jaukumo, nei bulviakasio, nei supuvusių obuolių. Ir, kad ir kaip stengčiausi, nei obuoliai, nei cinamonas čia nekvepia rudeniu. Oras čia dar alsuoja karščiu. Studentų nematau visai, Walmarte nepritūkstu nei duonos, nei kefyro... Tiesa, visur reklamuojamasi, kad jau ruduo, išleisti visokie nauji rudeniški kvapai, parduotuvių vitrinos perkrautos visokio pobūdžio ir paskirties moliūgais, klaikiom Halovyno nakties pabaisom, lūžta nuo visokių kostiumų vaikams. Pas mus panaši šventinė nuotaika tvyro pieš Kalėdas. O čia taip ruošiamasi tik Halovynui. Komercija, tačiau jokio realaus rudeniško pojūčio. Jokio įvado į rudeninį poilsį... Tiesa, šią savaitę Halovynas jau apleidžia pozicijas Kalėdiniams kvapams ir atributikai... Dar didesnė komercija. O juk šiandien tik spalio 4 diena…
Turbūt, esu reklamos auka, mat pasidaviau tai komercijai ir nusipirkau moliūgėlį. Pasidaviau ir amerikietiškos virtuvės subtilybėms, mat iš jo iškepiau moliūgų pyragą. Tiksliau, net du pyragus. Ir kiekvienas jų labai „amerikoniškas“ :D


Moliūgo pyragas


Pirmąjį kepiau išskirtinai pagal šį receptą . Iš vieno moliūgo gavosi 600 g moliūgo piurė. Tiesa, neturėjom malto imbiero, tad nedėjau jo visai.

Skonis – neįprastas. Pusę pyrago užsišaldėm ir laikom tai dienai, kai norėsis „kažko toookio“.

Tiesa, pamiršau paminėt faktą – gal mano kepimo forma per maža, gal įgūdžiai dar neamerikietiški, tačiau man liko apie pusę litro to moliūginio įdaro. Su visais cinamonais, kiaušiniais, cukrum...

Ilgai sukau galvą, kur ją panaudot. Ir kadangi dar galva nepailsėjus, tad nesugalvojau nieko geriau, kaip... antras moliūginis pyragas :). Googlo platybėse susigundžiau Moliūginiu pyragu su kreminiu sūriu (laaaaabai amerikietiška).

Pyrago pagrindą dariau pagal receptą. O į turimą pusę litro įdaro pridėjau Philadelfijos kreminio sūrio, varškės (deja, čia turim tik grūdėtą), berods, vanilino ekstrakto. Gal dar šio bei to, nebepamenu. Galiausiai viską iškepiau ir gavosi nuostabaus skonio pyragas burnoje tirpstantis, kurį rekomenduočiau pasigamint namuose visiems. Jo spėjau užšaldyt trečdalį.


P.S. Nuotaukose (labai nekokybiškos, žinau, nu nebus iš manęs fotografės) lėkštėj su mėlynu krašteliu pirmasis pyragas, o baltoje lėkštėje - pyragas su kreminiu sūriu.

Deja, nei pirmas, nei antras nekvepia rudeniu. Tuo tikru, lietuvišku...

2009 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

Cinamoniniai-razinų keksiukai

Kaip ir sakiau, antras neatsiejamas amerikietiškų pusryčių elementas - keksiukai (Muffins).
Savo ribotų galimybių virtuvėj pabandžiau iškept keksiukus. Radau receptą kažkokioj knygoj iš operos "Išlikime liekni" (knygą pirkau per Garage Sale iš vienos bobulensijos už 1 dolerį). Juose nėra riebalų, mažai cukraus ir nesideda kiaušinių tryniai (tipo, cholesterolio bomba). Keksiukai, kurių sudėtyje yra sviesto, aliejaus, man kur kas skanesni, bet ir šituos valgyt galima. Jie gavosi tokie truputį "guminiai", vakar sunkiai atsiplėšė nuo popierėlių, bet šiandien kažkaip paskanėjo. MB juos pašildžiau mikrobangėj, perpjoviau pusiau ir uždėjau gabalėlį sviesto. Sakė, kad skanu...




Cinamoniniai-razinų keksiukai
(Jumbo Cinnamon-Raisin Muffins)

1 1/2 puodelio rupaus malimo miltų arba nebalintų miltų
1/2 puodelio nebalintų miltų
1/2 puodelio rudojo cukraus
2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. cinamono
1/2 a.š. druskos
1/4 a.š. valgomosios sodos
1/2 a.š. muskato riešuto miltelių
3/4 puodelio razinų
2 didelių kiaušinių baltymai1 puodelis neriebaus natūralaus ar vanilės skonio jogurto
1 V.Š. klevų sirupo
1 a.š. vanilės ekstrakto

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Pasiruoškite keksiukų formeles (receptas nurodytas šešiems dideliems keksiukams).
Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, rudąjį cukrų, kepimo miltelius, cinamoną, druską, sodą, muskato riešutą. Įmaišykite razinas.
Mažesniame dubenyje išplakite kiaušinio baltymus iki stangrumo. Įdėkite jogurtą, klevų sirupą, vanilės ekstraktą. Gerai išmaišykite.
Supilkite kiaušinių masę į miltų mišinį ir išmaišykite atsargiai, kad neliktų sausų miltų gumulėlių.Supilkite tešlą į keksiukų formas ir kepkite 35 min. Jei darysite 12 standartinių keksiukų, kepimo laiką sumažinkite iki 25 min.


P.S. Aš neturėjau muskato riešuto, tad apsiėjau be jo. Kiaušinius dėjau su tryniais, nes buvo gaila išmest. Tešla gavosi man labai kieta, tad dadėjau daugiau jogurto, jį naudojau vanilininį. Miltus visus dėjau paprastus, nes kitokių neturėjau, gal už tad ir tešla gavosi minkoma. Dariau 12 keksiukų ir kepiau apie 30 min.

2009 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Pusryčiai


Labas rytas, vėl nuostabiai graži diena, labas rytas...
Šį M-1 (o gal Radiocentro) džinglą kasdien nuo gimimo padainuoju dukrytei. Kitaip turbūt neprabusčiau :D

Kiekvienas rytas prasideda pusryčiais. Gal kad beveik pusę metų gyvenau be vyro, atpratau juos ruošti. Būdavo kažkas greitai, prabėgom, belekiant į kursus... O čia bent kelis kartus savaitėj, kai MB būna namuose, tenka ruošti. Tiesa, norėčiau tai daryt kasdien, jei tik mūsų atžala teiktųsi valgyti...

Amerikietiški pusryčiai man asocijuojasi su trim patiekaliukais - amerikietiškais blyneliais, baggelsais ir muffinais.

Kol kas apsiribojam blyneliais, kol jų atsivalgysim į valias :) Be to, ir sąlygos mano virtuvėj kol kas tinkamos tik blyneliams kepti. Ir dar vienas blynelių privalumas - į juos kartais teikiasi pažvelgti mūsų nevalgiukė. O stebuklų pilnom dienom kokį ketvirtadalį netgi praryja!

Kažkaip namie turėjom šunį. Tad nekildavo klausimų, kur dėt benusibaigiančius maisto produktus. Sueidavo mūsų kaliukei viskas - kefyras, vaisių, daržovių tyrelės... O čia šuns nėra. Suvalkietiška mano prigimtis neleidžia išmesti maisto produktų, tad tenka pasukt smegenis, kur ir kaip juos realizuot. Šaldytuve "gaišta" šlakelis buttermilk (kefyru jo nedrįsčiau pavadint, pasukom irgi, nes jos Lietuvoj skanesnės), vienas bananas, daug pradėtų įvairių vaisių tyrelių. Pagooglinu ir randu tris amerikietiškų blynelių receptus, pagal kuriuos sunaikinčiau šiuos produktus.
Tyrelėms realizuoti labiausiai tiktų Blynai su obuolių tyre
Skaniausi blynai su bananais, kiek esu ragavusi, gavosi pagal Beatos pateiktą receptą.
Dar reiktų suvartoti tas raugintas pasukas... Mėgstamiausias mūsų amerikietiškų blynų receptas būtų šis Amerikietiški blyneliai
Galiausiai iš visų šių receptų padariau vieną tešlą, gavosi super skanūs blyneliai su obuolių (ir kitų vaisių) tyre ir bananu. Būtų dar skaniau, jei būčiau turėjusi pakankamai indų ir plakusi baltymus atskirai... Tiesa, aš nedėjau cinamono, nes jo buvo vienos tyrelės, kurią atsisakė valgyti mūsų mergužėlė, sudėty. Pirma keptuvė pridegė, nes perkaitinau, o visi likę apkepė gelsvai, gražiai. Nuotraukose matysis tos pirmos keptuvės rezultatas :) Kadangi gavos nemažai blynų, dalį jų sudėjau į šaldymo maišelius ir užsišaldžiau. Geras sprendimas greitiems pusryčiams - tiesiog ištrauki blynelius, dedi į skrudintuvę ("tosterį") ir valgai (kai kurios amerikietiškos idėjos man tikrai patinka)!
Blynai, aišku, čia neįsivaizduojami be klevų sirupo. Nu ir dar keli amerikietiškie priedai - skrudinta šoninė ir melionas/obuolys/mėlynės ir pan. Iš pažiūros - nesuderinami dalykai. Bent jau taip pagalvojau, kai prieš aštuonerius metus mums tokius pusryčius pateikė šeimininkė, pas kurią darbavomės. Po to pripratom ir net Lietuvoj tokio derinuko pasigedom. Vietoj šoninės tinka apkeptos parūkytos dešrelės, kartais pateikdavo plaktą kiaušinienę. Skanu, gaivu, sotu, amerikietiška :)

2009 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Parkai





































Nuo praeito sekmadienio skelbiam akciją - "Susipažinkim su Šarlotės parkais". Juk nuobodu kiaurą dieną sėdėti namuose, ypač su mažu vaiku, kuriam reik gamtos, reik atrakcijų ir naujovių. Ir, kas be ko, kitų vaikučių. Kadangi turėjom svečių, per googl'ą išrisinkom vieną parką ir nulėkėm iki jo žaidimų aikštelės. Iki parko nuo namų apie 20 minučių kelio. Aišku, su automobiliu. Parkas vadinasi Colonel Francis Beatty Park. Tikrai gražus, didelis, pritaikytas įvairaus amžiaus vaikams, visokiems piknikams, šunų pasivedžiojimams, dviračiams, žvejybai, netgi vestuvėms :) Berods yra trasa ir žirgams. Kadangi svečiai skubėjo namo, tad pabuvom ten trumpai - vaikai išbandė supynes, čiuožyklas ir judėjom namų link. Aišku, mažoji protestavo kaip begalėjo, rėkė, spardės ir išmoko net du naujus žodžius - "lipa" ir "eime". Pažadėjom, kad atvažiuosim čia "dar" po pietų miegelio. Tą ir padarėm. Vėl supomės, čiūžinėjom, žiūrinėjom vedžiojamus šuniukus, vaikštinėjom po parko teritoriją... Kadangi parkai čia uždaromi "su saulėlydžiu", tad vėl aš, MB (kas nežino, tai trumpinys iš Supermamų, pagal nuotaiką reiškiantis vieną iš šių variantų: Mano Brangusis, Mano Bjaurybė, Mano Bankrotas, Mano Briedis (vietoj "eržilas"), Mano Bėda ir t.t. ir pan.), mažoji ir tūkstančiai ožiukų patraukėm automobilio link. Kokia 10 minučių skardaus žviegimo ant galinės sodynės ir dar daugiau pažadų nuo priekinių sodynių, kad mes tikrai čia sugrįšim :)

Pirmadienį vėl grįžom į tą patį parką. Aišku, išbandėm naujas, didesniems vaikams pritaikytas čiuožyklas, aišku, ir vėl iki sutemų, ir vėl begalinis nenoras išvažiuoti iš ten...

Kitom dienom nusprendėm išbandyti naujus parkus. MB vėl pagooglino ir rado kažkokį ne taip toli nuo namų irgi su žaidimų aikštele. Kelio gal apie 15 minučių ir mes jau vietoj. Rajonas švelniai tariant "keistokas". Parką radom, bet parkavimo aikštelės kaip ir nėra. Apvažiavom ratuką, bet parkavimo vietų taip ir nesuradom. Kadangi jau mažoji užmatė žaidimų aikštelę, teko stot bet kur ir užeit į Archdale Park parką. Ant (kitokio prielinksnio neradau šitam veiksmui apibūdinti) įėjimo į parką pastatytą mašina. Piknikų vietoj sėdi du juodukai, kurie nieko gero nežada. Atmosfera ne kokia. Praėjus ta mašiną pasitinka parko stendukas su užrašu "For Your Safety Please Walk With A Friend" (nesuprantantiems angliškai, esmė būtų maždaug tokia - "Jei norit išnešti sveiką subinę, nė nebandykit čia kelti kojos"). O mes gi žmonės, mėgstantys riziką :D Mažoji jau bėga "Lipti, lipti, čiuožti". Aš viena akim saugau vaiką, kita žvelgiu į juodukus. Vienas jų už "kažką" susimoka ir vis stebi mus. Po to pradėjo tą kažką, už ką susimokėjo, uostyt. Tad aš, MB, dukra ir mano savigynos instinktai greit susipakavom ir išlėkėm ieškoti kito parko.

Navigacijoj apie parkus informacijos labai mažai, pasirinkom esantį kažkokį netoliese. Pasirodo, tai kažkoks verslo parkas, kuriame nieko panašaus į takelius, medžius, žaidimų aikšteles ir pan. Pravažiavom, dar susinavigavom į kažkokį OakHill Park. Pasirodo, tai vėl verslo parkas, bet jau padoriau atrodantis, plius aikštelėj stovi policijos automobilis, tad kaip ir saugu išlipti pramankštinti kojytes. Pasivaikščiojom iki parko tvenkinių, fontanų, krioklelių, antelių ir, kadangi buvo jau labai tamsu, patraukėm automobilio link. Beeinant pastebėjau natūralaus dydžio stirną. Gi aš vaikas iš kaimo, mačius daug dekoratyvinių statulėlių ir kitokių grožybių bandžiau MB įrodyt, kad ten netikra, kad ten TIKRAI statulėlė :D Man beįrodinėjant ta statulėlė nuėjo į parkelį.

Ketvirtadienį vėl patraukėm į Park Road Park parką. Šis turėjo net automobilų parkavimo aikštelę, krepšinio aikštelėj žaidė jaunimas (juodukai plius meksikiečiai), kuris irgi nieko gero nežada, bet bent jau sandėrių nesudarinėjo :) Vėl išbandėm visas čiuožyklas. Aišku, tos "leliukiškos" mano panai jau ne lygis, tad visais įmanomais būdais stengiamės ją apsaugoti, kad ties kokiu sraigtiniu čiuožyklos posūkiu nepakiltų į orą ir neišsidrėbtų (vaiko kaip ir negaila, bet kol neturim sveikatos draudimo, tai gaila pinigų :D ). Po to dar nuėjom link tvenkinio, bet buvo tamsu ir ne taip gražu kaip pirmajame parke, ir, aišku, ne taip jauku, tad movėm greit namų link.

2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Labas, Amerika


Sukūriau šį dienoraštį vien dėl to, kad su šeima persikraustėm ir atsibosta visiems atskirai skypint, kaip čia gyvenam. Beveik visi žino, kaip čia nenorėjau. Atrodo, nieko čia naujo, nieko gero, apskritai niekas nevyksta, bet truputėlį įsigilinusi suvokiu, kad čia begalės naujovių...

Tiesa, kol kas ilgiuos (pridėčiau žodį "žvėriškai" tam jausmui apibūdinti) Tėvynės, jos sistemos, jos natūralumo, jos maisto, netgi jos vėsos. Ilgiuos tėvų ir sesers, ilgiuos visų "supermamyčių", su kuriomis taip nuostabiai bendravome. Ilgiuos savo Kauno - kad ir kiek trūkumų jis beturėtų, ten jaučiaus gerai. Ilgiuos savo namų, kurių nebeliko, ilgiuos daiktų, kuriuos išpardaviau (materialistė turbūt esu, tik dabar apie tai susimasčiau :) ). Žiauriai pasiilgau savo augintinių, bet dėl jų esu rami, jaučiu, kad jais gerai rūpinamasi... Ai, galėčiau vardint ir vardint, bet gal čia ir sustosiu.

Pasidalinsiu su Jumis ne praradimais, bet naujais atradimais. O Jūs jau galėsite vertinti, ar tikrai visur gerai, kur mūsų nėra...


Kažkada vėliau, kai rasiu laisvesnių minučių, papasakosiu, kaip nugyvenom čia pirmas dvi savaites, o kol kas tai, kuo gyvenam šiandien.