Rodomi pranešimai su žymėmis Kiti patiekalai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Kiti patiekalai. Rodyti visus pranešimus

2010 m. rugpjūčio 21 d., šeštadienis

Vištienos kepsneliai


Šiandien labai skaniai valgėm - ant kepsninės keptus vištienos kepsnelius, prie jų - ryžiai su pupelėmis, o garnyrui - šparaginės pupelės su migdolais. Viską pagaminau kažkur per valandą ir dar liko rytojui :)

Vištieną pamarinavau pagal Forelles receptą - Jogurte marinuoti citrininiai vištienos šašlykai. Tik mes neturim iešmelių, o ant medinių man labai nepatinka vert, tad pamarinavau mažosios vištienos filė kepsnelius - marinavau gal mažiau nei porą valandų, bet gavos tikrai labai skanūs. Receptą paprastumo sumetimais perkopijuosiu čia:

1 ½ v.š. paprikos miltelių;
1 puodelis natūralaus jogurto;
3 v.š. extra-virgin alyvuogių aliejaus;
2 v.š. raudonojo vyno acto;
2 v.š. pomidorų pastos;
2 a.š. rupios druskos;
1 a.š. šviežiai maltų juodųjų pipirų;
6 susmulkintos česnako skiltelės;
1 plonais griežinėliais supjaustyta nelupta citrine;
1 kg vištienos krūtinėlių be odos, supjaustytos kubeliais.

Paprikos miltelius sumaišyti su šiltu vandeniu ir leisti pastovėt kelias minutes, kad gautųsi tiršta pasta. Sudėti jogurtą, alyvuogių aliejų, actą, pomidorų pastą, druską ir juoduosius pipirus. Geria išmaišyti. Įmaišyti smulkintą česnaką bei citrinos griežinėlius, vėliausiai – vištieną. Uždengti ir pamarinuoti nors kelias valandas. Kepti virš žarijų.

P.S. Aš viską dariau iš pusės normos.

Šparaginių pupelių su migdolais gamybą aprašiau įrašu anksčiau - visą eigą rasite čia . Viskas labai greita ir paprasta.

O prie viso to jau seniau publikuoti ryžiai su pupelėmis.

Rekomenduoju pasidžiaugt paskutinėmis vasaros akimirkomis ir paskanaut šių kepsnelių!

Šparaginės pupelės su migdolais

Vyksta Šparaginių pupelių savaitė, tad ta proga pasidalinsiu vienu itin paprastu receptėliu - gaminamės pagal jį pupeles bent kartą per savaitę, dažniausiai valgom kaip garnyrą šalia mėsos, bet labai jas mėgstu ir vienas.

Šparaginės pupelės su migdolais



Jums reikės:
Šparaginių pupelių
Poros skiltelių česnako
Itališkų prieskonių mišinio (į jį dažniausiai įeina bazilikas, raudonėlis, rosmarinas ir kitos panašios žolelės)
Druskos
Šaukšto alyvų aliejaus
2-4 šaukštų sviesto
Tarkuotos citrinos žievelės (aš dedu nedaug, maždaug nuo pusės citrinos)
Saujos ar dviejų migdolų riešutų plokštelių.

Paruoštas ir nuplautas pupeles sumeskite į verdantį nesūdytą vandenį ir apvirkite 5 minutes. Kol virs, į įkaitintą orkaitę 5-7 minutėms įdėkite kepimo inde tolygiai paskirstytas migdolų plokšteles, kad jos šiek tiek apskrustų.
Išvirtas pupeles nuvarvinkite ir iš karto supilkite į dubenį su labai šaltu vandeniu, o dar geriau - ledukų ir vandens mišiniu (tai dėl to, kad pupelės išliktų kuo žalesnės).
Keptuvėn įpilkit alyvų aliejų ir ištirpinkit sviestą (aliejus reikalingas tam, kad sviestas nesudegtų), kai ištirps, sudėkite trintą česnaką ir apkepinkit apie minutę, kol gražiai pagels. Tada berkit prieskonius, druską, išmaišykit ir supilkit nuvarvintas šparagines pupeles. Apkepkit švelniai pamaišant apie 4 minutes. Tada berkit nutarkuotą citrinos žievelę ir migdolus, ir dar viską pakepkit apie 2 minutes.
Patiekit su citrinos skiltele arba tiesiog iš karto apšlakstykit spaustomis citrinos sultimis. Skaunaus!

2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Koldūnų rytas



Šį rytą susiruošiau nei mažiau, nei daugiau - tikram žygdarbiui... Taip taip, gaminau koldūnus. Iš dvigubos tešlos normos, su mėsyte. Iš tikrųjų - nekenčiu šio darbo. Nepasakyčiau, kad ir pačius koldūnus dievinu. Terliojies, kočiojies, kiši rankas į mėsą, vėl kočiojies, miltuojies... Kad ir kaip saugočiau, miltų būną visur - ant stalo, kedžių, ant mano ir mažosios drabužių, galiausiai jų prisivilia indų plovimo kempinėlė, stalo šluostė, nors prieš tai bandau viska nuvalyt popieriniu rankšluosčiu...
Nepaisant to, kai kas mane žavi tuose koldūnuose. Neee, tikrai ne tai, kad po to manikiūras tampa panašus už prancūzišką :)))) O tai, kad juos baisiai mėgsta mano mažoji. Ne ne ne, stebuklas neįvyko, ji nepradėjo jų valgyt (kaip ir viso kito maisto), nėra net paragavusi - nei su mėsa, nei su varške, nei su mėlynėm... Jai labai patinka juos daryt! O, matydama siaubingai laimingą ir susidomėjusį savo kūdikį, nušvintu ir aš. Patinka jai net pati darbo pradžia, kai įdarbinu duonkepę tešlos minkymui - mažoji tuo metu girdi ritmą ir šoka lyg patrakus. O po to abi kočiojam, tam reikalui net antrą kočėlą įsigijom...
Dar patinka stebėt, kaip ji su pasigardžiavimu laižo miltus nuo kočiojimo padėklo ir kočėlo, ir šį pasigardžiavimą parodo glostydama pilvuką (taip taip, miltuotom rankom) ir kartodama "Niam niam niam" - lyg tai būtų kokios šokolado drožlės. Tada išreiškia baisų nepasitenkinimą, jei pabandau kočiot jos kočėlu. Galiausiai mažais pirštukais stumia koldūnus iš koldūnines ir kai kiekvienas iškrenta, pasako "Bum". Na, ir didžiausia šventė jai - gamint nereprezentacinius, paskutiniuosius koldūnus, kada jai tenka garbė įkišt pirštuką į vandenuką ir patept juo tešlą...

Ačiū Portukei už koldūnų tešlos receptą, kurį ji rado interneto platybėse ir pasidalino. Perkopijuosiu jį čia, tik padvigubinsiu normą :))))

Koldūnai iš plikytos tešlos

4 stiklinės miltų
2 kiaušiniai
1 stiklinė vandens

20 g. sviesto
druskos

Į verdantį vandenį sudedu sviestą, druską, maišant suberiu 1 stikl. miltų. Ataušinus aš viską perdedu į duonkepę, įmušu kiaušinius, supilu likusius 3 puodelius miltų ir laukiu, kol mano pagalbininkė nustos minkyt tešlą.

Įdarui šį kartą maišiau jautieną su kiauliena, įdėjau druskytės, pipiriukų, Santamarinos prieskonių maltai mėsai (deja, sudėjau paskutinius jų likučius), smulkiau pjaustytą svogūną, česnakų miltelių (mat patingėjau nusilupt ir susitraiškyt tikro skiltelę), džiovintų petražolių.

Pusę jų užšaldžiau, o kitus skrudinsiu ir apkepsiu orkaitėj su svogūnų, kumpio ir sūrio padažu. Riebu, sotu, nuodėminga... Ir be galo skanu :P