2010 m. vasario 24 d., trečiadienis

Citrininis pyragas ir Belgiški vafliai

Būna dienų kaip tyčia... Nu tokių, kur viskas krenta iš rankų, kai viskas blogai ir nesimato pragiedrulių... Tai va pas mane dabar tokios dienos. Ir tų dienų tiek daug, kad nepamenu, ar mano pasauly iš viso egzistuoja saulėti orai... Per daug nesiplėsiu, pasidalinu pora receptų.
Citrininiai pyragėliai



Pagal Mišelės receptą kepti citrininiai pyragėliai/pyragas. Mano kepimo skarda labai maža, tad biskvitas gavos storas ir tie visi pyragėliai stori ir, kas be ko, šleivi. Man skanūs atšaldyti, iš kameros. Šiaip gaivūs, vasariški, bet, kaip ir sakiau, vasaros mane apleidę, tad antrą kartą jų nedarysiu :D
O čia iš naujos knygutės išbandėm dar vienus vaflius:
Belgiški vafliai su barškėmis ir grietinėle

Braškių užpilui:
4 puodeliai pjaustytų braškių
1/2 puodelio šviežių apelsinų sulčių
1 a.š. cukraus
Belgiškiems vafliams:
1 puodelis Karališkų miltų (Cake flour)
1/2 puodelio kveitinių miltų (tinka 550D, all-purpose)
2 V.Š. cukraus
1 1/2 a.š.. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1 1/2 puodelio grietinės
3 dideli kiaušiniai (atskirti trynius nuo baltymų) kambario temp.
3 V.Š. tirpinto sviesto
1 a.š. vanilės ekstrakto (galit keist vaniliniu cukrumi)
Grietinėlei: 1 puodelis grietinėlės plakimui
1/2 a.š. vanilės ekstrakto

Braškes nuplaukit, susmulkinkit, užpilkit cukrum ir apelsinų sultimis ir palikit kambario temperatūroj.
Tešlą maišoma tradiciškai - miltai, cukrus, kepimo milteliai, soda ir kiti sausi ingriedientais, jei ką praleidau, sumaišomi atskirai (aš miltus visada sijoju). Išplakat mikseriu baltymus. Atskirai išplakat (aš tiesiog rankine šluotele kelis kartus sumaišiau) trynius, sviestą, vanilę, grietinę. Visa tai supilkit į miltų mišinį, atsargiai išmaišykit (trumpai, kad neliktų sausu ingridientų). Galiausiai sudėkit šaukštu baltymus (irgi atsargiai, tik paskandinkit baltymus tešloj). Ir voulia - kepam :D
Grietinėlę išplakit kartu su vanile.

Skanaus!

P.S. Aš ir į tešlą, ir į braškes ir į grietinėlę dėjau daugiau cukraus, nes norėjos desertinių vaflių. Labai skanūs, skanesni už tuos su migdolais ;)


Šaltinis: The Best Waffles And Pancakes.

2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Patriotiškumas. Netikras zuikis

Prabėgo ilgasis savaitgalis (Lietuvoje) su net keliom šventėm vienu metu. Mes, aišku, prijaučiantys lietuviams, tad šventėm sąžiningai kartu. MB nusprendė, kad pirmadienis jam nedarbo diena, tad prasiilgino savaitgalį. Antradienį jam nuėjus į darbą paaiškėjo, kad vis dėlto tas pirmadienis buvo darbo diena... Bet čia techniniai nesklandumai, kurių metams bėgant ir gyvenant svetimam krašte turėtų mažėt... O mudvi antradienį atšventėm iš pradžių Lietuvos Nepriklausomybės dieną, vėliau, vakarop, jau visi trys šventėm Užgavėnes. Nesu aš patriotė. Vasario 16 man niekad nebuvo šventė tikrąja ta žodžio prasme. Mūsų šeimoj tai šventė, nes tą dieną brolio gimtadienis. Dar tai šventė, nes nereikėdavo į darbą. Bet dabar, gerai pamąsčius, man kasdiena tokia šventė... Tai va, grįškim prie patriotizmo. Kaip ir minėjau, sentimentų Lietuvos Nepriklausomybės šventei nejaučiu. Žinot kodėl? O todėl, kad Lietuva nemoka švęst. Ir dar kai mokykloj būdavau, ta vasario 16 buvo labai liūdna šventė, su durnais paradais, susibūrimais miesto aikštėse, liūdnų prisiminimų dokumentiniais filmais per TV, dar liūdnesniais karo veteranų ir kitų praplikusių dėdžių pasakojimais, kaip Lietuvoj buvo sunku (o ten visada taip sunku, kad net pamirštam pasidžiaugt, kaip gera, kad tapom nepriklausomi), kaip sunkiai kovojom (ne mes, tie praplikę dėdės ar jų tėvai, seneliai ir proseneliai) dėl Nepriklausomybės nu ir t.t., ir pan. (patys žinot), kad tie prisiminimai (mano nuomone, jie labiau tiktų kovo 11-tosios šventei) karo vaizdai ir pan. užgožia tokios gražios šventės esmę. Tad tą dieną tiesiog gerai išsimiegodavom, švęsdavom iš anksto tėčio gimtadienį, paskaitydavom knygas ir darydavom panašias su nepriklausomybe nesusijusias nesąmones. Žinau, žinau, pastaraisiais metais viskas daug linksmiau, bandoma švęst kopijuojant viską iš Vakarietiškų chaltūrų (o gal kūltūrų, dažnai painioju šiuos žodžius, nežinau, kur kurį naudot) - su Zvonkų, Tarasovų ir kitų panašių Lietuvos žvaigždių koncertais, dabar dar ir turbūt seimūnas Antanas pariaumoja (o jis vis dar Seime?), fejerverkais, chlapūškėm, šaltom ugnelėm ir kita Naujametine atributika. Dar vienas būtinas atributas šitai šventei - per TV3 rodomas Amerikos "Independent Day" filmas. Nu kitaip Lietuvos Nepriklausomybės diena neužsiskaitytų, jei jo neparodytų (kaip ir Kalėdos neateitų, jei kasmet nerodytų Šreko, visų dalių "Vienas namuose"). Tai va, tokie mano prisiminimai ir lyriniai nukrypimai apie didžiausią vasario mėn. šventę. Nepaisant čia išsakytos nuomonės, aš gi prijaučianti lietuviams, tai kaip galiu ramiai sėdėt, kai jie švienčia? O iš tirkųjų, mane įkvėpė įrašas Austėjos bloge , kad reikia skiepyti vaikams patriotiškumą. Tai ta proga pamąsčiau, kodėl gi ne, ir su mažąja pasidarėm tris tautines vėlevėles. Vien jų darymo procesas buvo labai linksmas, o dar linksmiau vakare ji įteikė iš darbo grįžusiam tėčiui jo vėliavėlę. Tai savo pilietinę pareigą kaip ir atlikau - paminėjau Lietuvos nepriklausomybės dieną. Kas gėditės savo tautybės, štai jums milijonas priežasčių, kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje (ačiū Lisai už nuorodą).


Po to ruošėmės antrajai šventei - Užgavėnėms. Va ją lietuviai švenčia nuoširdžiai, ypač kaime. Nesvarbu, kad jos visada būna antradienį, o dauguma mano kartos ir jaunesnių naujalitovsų akis išvertę porins, kad Užgavėnės būna sekmadieniais (mat tada švenčia Rumšiškės), ta šventė visada būna spalvota - kaukės, čigonės, Lašininis, Kanapinis, riebūs blynai ir skaidrios nuotaikos. Mes norėjom likt suprąsti teisingai, tad kaukių nesidėjom (visų pirma, mažoji būtų nepasirašius naujai tėvų išvaizdai), ir pas amerikonus nesibeldėm, prašydami saldainių, bet blynus kepiau. Ir net mielinius, nors niekad nebuvau jų fanė. Ir, kaip turi būt, persivalgėm normaliai. Dariau Lenkiškus mielinius blynus pagal Sonatinos pateiktą receptą. Gavosi puikūs, labai tinkami tai progai. Liko trys, kuriuos dar spėjau nufotografuoti: Dar tą pačią dieną apsilankėm parduotuvėj, mat pienas baigės, o be jo mažoji negyventų, ypač naktį, dar ta proga užmatėm jautienos ir kiaulienos akciją, tai apsirūpinom mėsa. Kitą dieną, baisiausiai griešydama didžiajam pasnikui, tą mėsą maliau ir dariau iš jos netikrą zuikį (mėsos gavos du kilogramai, tad dar liko antram zuikiui, kurį kepsiu ryt. Receptas be labai tikslių proporcijų, iš operos - "dedu ką turiu".


Netikras Zuikis



1 kg maltos mėsos (puikiai tiks ir paukštiena, nors aš maišiau kiaulieną su jautiena),
kelios piene pamirkytos batono riekelės (aš turėjau tik saldžią bulką su razinom, suėjo ir ta) druska,
pipirai,
3 česnako skiltelės,
pakepinta susmulkinta svogūno galva,
2 sutarkuotos ir pakepintos morkos,
2-3 kiaušiniai,

džiovintų slyvų, abrikosų (nebūtini jie)
ir fermentinio sūrio įdarui (irgi nebūtinas, skanu ir be įdaro).

O eiga labai paprasta - pastatot vaiką į kampą valandai, nes jis piktybiškai nusimovė sauskelnes ir privarė ant kilimo, ir tada ramiai malat mėsą. Kai baigiat ją malti, permalat tą piene mirkytą nusausintą batoną. Pakepinat svogūną, susmulkintą kubeliais, aš atskirai pakepinau sutarkuotas morkas. Viską dedam į mėsą, priberiam druskos, pipirų, sutraiškom česnaką, dedam kiaušinius ir viska gerai minkom. Pagal taisykles dar reiktų patrankyt į stalą tą mėsą, kad dingtų visokie oro tarpai. Bet aš taip sadistiškai nesielgiau ir šiaip amerikietiškas stalas neatlaikytų tokių bandymų. Mėsą aš net minkiau ne rankomis, o mikseriu. Tada dalį mėsos sudėjau į aliejumi pateptą silikoninę formą (galit taip formuot ir želė žiede, kas turit), per vidurį pridėjau džiovintų abrikosų, slyvų ir pkjaustyto šiaudeliais fermentinio sūrio. Tada dar iki viršaus formos prikroviau mėsos, gerai suspaudžiau ir išverčiau į kepimo indą. Kepiau įkaitintoj iki 200C (400F) orkaitėj 50 min. Po 20 min. į tą patį kepimo indą šalia mėsos pridėjau bulvių, bet 30 min. joms neužteko gerai iškepti. Kitą kartą dėčiau jas iš karto į orkaitę.
Kas neturit formų, formuokit tiesiog skardoj, dar įdurkit kelias skylutes mėsoj, kad pasiskirstytų temperatūra ir skysčiai vienodžiau ir zuikis netrūktų kepdamas.
Foto zuikio likutis praradęs formą, nes perdėjau į šaldytuvą į per mažą indą ir gerokai teko jį paspaust, kad tilptų.
Ai, kai baigiat kept, nepamirškit vaiko iš kampo pasikviest :)))))))

O šiandien va apturėjom kraupų incidentą tokioj, sakyčiau, taikioj vietoj - bibliotekoj. Lankom mes ten ketvirtadieniais tokias va pamokėles-pasakėles. Nepasakojau, bet jų esmė tokia - nelaiminga, dažniausiai didelių gabaritų bibliotekos darbuotoja, nelabai mylinti vaikus, o dar baisiau pasijaučianti, kai reik atsistot nuo kėdės ir paduot jiems kokius nors žaislus ar parodyt kokį nors "šokio" judesį, 30 min. veda teminį užsiėmimą. Šiandian skaitė tris knygutes apie peles (rodo knygutes ir kažką burba anglų kalba). Dar kažkiek pajudam (kai mes judam, tamsta mokytoja sėdi ant kėdės), pamuojuojam su skarelėm, paplojam rankytėm, patrepsim kojytėm, nu ir panašūs lavinamieji elementai. Aišku, pačiam gale vaikų džiaugsmas - burbulai (lyginant su gymboree burbulais, tai kažkas labai baisaus, blizgančio ir vos tik vaikas pagalvoja prisiliest prie jo, jie sprogsta nuo tos minties, pavirsdami į keistą plėvelę) ir štampai ant rankų (o šitų rašalas primena kalėmščikų tatiuruotes). Nu nepalyginsi su Gymboree mokyklėle, bet einam, nes NEMOKAMAI :))) Aišku, tą pusvalandį abi sukandę dantis prasėdim (nors šis posakis tinka tik man, nes mažoji tikrai sukandus savo 20 dantų nesėdi - ji visą laiką reguliariai kas 1 min. kartoja žodį "namo"). Nu ne tame esmė, čia kam nepasakojau, trumpai apibūdinau.
Tai va po tokios pamokos mes su mažąja patraukėm pažaist dar į vaikų kampelį ir išsirinkt keletą knygučių. Ji ramiai sėdi, dėlioja puzzle, po to viena dalis nukrito, tad ji atsistojo paimt jos nuo žemės. Aš klūpiu šalia ir tuo metu kalbuos telefonu su MB. Ir taip kaip sulėtintam kine matau, kai iš vienos mamos stumiamo vežimo iššoka grobuonis berniukas (18-20 mėn.) ir bėga link mano mergytės. Viskas vyksta žaibiškai, aš nespėju susiorientuot, tik matau, kaip jo rankos įsikimba į mano turto garbanas, kaip jo mama bando jas atkabint, puolu jai padėt, mažoji klykia kaip skerdžiama, nes nesupranta, kas vyksta (užpuolė tai ją iš nugaros), puolu padėt atlaisvint to gruobonio pirštus, sekas žiauriai sunkiai, ir sulėtinto kino rezultatas maždaug toks - grobuonio saujos pilnos mažosios plaukų, mažoji staugia ir snargliuojas, visi žiūri užtilę į mus, grobuonio mama kartoja "I'm so sorry", lyg nuo jos "sorry" staiga ims ir ataugs plaukai mano panelei. Aš guodžiu mažają, matau, kaip grobuonį įsodina atgal į vežimą ir toliau sau renkas knygas - joooookio, net trumpiausio moralo, kad gal grobuonio elgesys ne visai pagirtinas tokiu atveju. Dar suprasčiau, kad mažoji būtų kažko jam nedavus, pastūmus ar kitaip išprovokavus jo elgesį, o čia - užpulta nepasiruošus... Vienu žodžiu, patyriau šoką. Labai džiaugiuos, kad nesusigaudžiau, kas vyksta, nes jei būčiau susigaudžius ir būtų sukilę mano motiniški tigrės instinktai, manau, grobuonis būtų skridęs į artimiausią lentyną ir išarti dantimis perskaitęs visas tos lentynos knygas. Ir nusispjaut man į visus vaikų teisės apsaugos įstatymus ir vaikų gynimus - kai skriaudžiama mano atžala, aš tampu nekontroliuojama.
Tai va, viskas baigės gerai, nes abi nelabai supratom, kas vyksta. Aš pasiūliau mažajai važiuot namo, bet ji labai norėjo žaist, tad susirinkau nupeštų plaukų sruogas ir dar likom keliolikai minučių (iki kol mažoji kovodama dėl žaislo susistumdė su kitu berniuku, o tada jau išvilkau ją namo). Išeinat ėmiau iš rankinuko automobilio raktus ir iškrito ta sauja nupeštų plaukų. Helada pažiūrėjo į ją, taip džiaugsmingai pasakė "OOooo, čia popa". Apsidžiaugiau, kad ta popa liko gulėt ant žemės ir abi išlėkėm namo.
Kadangi MB vakar vakare gerokai jai patrumpino kirpčius, dar įvertinus šiandienos grobuonio pastangas, mažoji šią akimirką turi dvigubai mažiau plaukų nei vakar iš ryto...

2010 m. vasario 15 d., pirmadienis

Gražių Užgavėnių! Kriaušių-migdolų vafliai

Susimetė į vieną krūvą daug gražių švenčių - smagu, kai savaitgalis prasitempia iki 4 dienų. Dar smagiau, kai galima švęst ne tik Lietuvos Nepriklausomybės dieną, bet ir brolio gimtadienį, ir Užgavėnes. Labai gaila, kad fiziškai nesam su Jumis, mielieji, bet tikrai nepaleidžiam Jūsų iš minčių ir kasdien paminim tai vieną, tai kitą - tad periodiškai turėtumėt pažagsėt visi :) Mūsų Valentino diena buvo labai rami, nes mažoji nuo pirmadienio atkritus. Taip jau nutiko, kad dovanėlėmis apsikeitėm dieną prieš Valentino dieną - aš gavau labai gražią puokštę ypatingų rožių, Ferrero Rocher saldainių dėžutę ir butelaitį laaabai skanaus vyno, kurį dabar ir gurkšnoju. MB gavo šeimyninę dovaną - belgiškų vaflių keptuvę ir receptų knygutę prie jos. Ir vakarienei iš jos pagamino labai skanių nematyto didumo vaflių. Kai jis gamino, aš visaip sukaus virtuvėj, kvaršinau galvą jam savais patarimais, kada kaip ką dėt ir maišyt, taip bandydama pademonstruot savo pranašumus kulinarijos srityje, tačiau, nepaisant to, kad jis toj srity visai nepatyręs, ir kad bambeklė vis bambėjo, blynai jam pavyko puikiai.

Kriaušių-migdolų vafliai



2 puodeliai miltų,
1/2 puodelio paskrudintų smulkintų migdolų (MB naudojo plokšteles)
1/3 puodelio cukraus
1 3/4 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1/4 a.š. druskos
1 1/4 puodelio pieno
3 dideli kambario temperatūros kiaušiniai, atskirti trynius nuo baltymų
3 V.Š. tirpinto sviesto
1/2 a.š. migdolų esencijos
1 prinokus vidutinio dydžio kriaušė, nulupta ir susmulkinta mažais gabaliukais
Klevų syrupo ir kriaušių riekelių papuošimui (nebūtini ingriedientai).

Gamyba panaši į visų blynų - vidutinio dydžio dubenyje sumaišykite miltus, migdolus, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską (sausus ingriedinetus).
Kitame dubenyje išplakite pieną, kiaušinių trynius, sviestą ir migdolų ekstraktą. Supilkite šitą mišinį į sausus ingridientus ir lengvai išmaišykite (nepermaišykite!). Sudėkite kriaušę.
Atskirai išplakite kiaušinio baltymus ir su šaukštu lengvai sudėkite juos į tešlą (irgi svarbu nepermaišyti, tik lengvai įstumkite į tešlą).
Kepkite vaflinėje, iškeptus blynus pataria perkelti į orkaitę (įkaitintą iki 90 C (200F)), kad jie išliktų traškūs.
Valgyti apšlakstytus klevų sirupu ir papuoštus kriaušės riekelėmis.

P.S. Mes kriaušės neturėjom, tad nedėjom visai. Migdolų esencijos irgi neturėjom, tad įdejom vanilės. Skanaus :)

Šaltinis: Knyga: "The Best Waffles & Pancakes"

Dabar mūsų laikrodis rodo 23:35. Berašydama nusprendžiau nueit pažiūrėt, kaip miega mažoji ir ją užklot. Bandau atidaryt miegamojo duris, o jos kažko sunkokai daros - už jų stryktelėjo mažoji. Pakviečiau MB, kad ateitų pasidžiaugt kartu. Radom maždaug tokį vaizdelį: už durų stovi mažosios pagalvėlė, ant jos mažosios pižama (šliaužtai) ir sauskelnės, šalia šio rinkinio stovi mažoji nuoga su kaldra... :)))) Turbūt nusprendė, kad jai nepatogu lovytėj, tad persikraustė arčiau mūsų...

Skanių blynų visiems ;)

2010 m. vasario 8 d., pirmadienis

Pyragas su grietinėle prie kavos

Seniai berašiau, ką gaminu. O aš tikrai gaminu, ypač dabar turiu tam didelį norą, mat gimtadienio proga gavau išsvajotą standartinį Kitchen Aid mikserį. Ir nuotraukėlių daug pridarius turiu, bet va tai laiko, tai noro, tai gero ūpo nebūna imt ir čia parašyt. Šiandien planavau parašyt bendrai apie gyvenimą čia, kai kuriuos "kultūrinius" skirtumus, apie mažės "mokslus", bet va gavos taip, kad mažė vėl su 38,5 temperatūros, tad ūpo rašyt nėra, geriau išversiu pyrago receptą. Neiškenčiau, prapjoviau karštą. Skonis - fantastiškas, tirpsta burnoje, Beje, figūros saugotojos, net nemėginkit jo kepti - pakenksit sau... :)))))



Pyragas su grietinėle prie kavos (Sour Cream Coffee Cake)

2/3 puodelio smulkintų pekano riešutų (galit keist i graikiškus riešutus),
2 V.Š. rudojo cukraus,
1,5 a.š. cinamono.

TEŠLAI:
1 puodelis (226 g) kambario temperatūros sviesto,
2 puodeliai cukraus,
2 kiaušiniai,
0,5 a.š. vanilės ekstrakto (galit ją pakeist 1 a.š. vanilinio cukraus),
2 puodeliai miltų,
1 a.š. kepimo miltelių,
1/4 a.š. sodos,
1/4 a.š. druskos,
1 puodelis grietinėlės (kas skaičiuojat kalorijas, keiskit sumažinto riebumo),
cukraus pudros (pabarstymui).

Mažame dubenėlyje sumaišykite riešutus, rudąjį cukrų ir cinamoną ir atidėkite į šoną.
Dideliame dubenyje suplakite sviestą su cukrumi iki baltos purios konsistencijos, tada po vieną, nuolat plakdami, įmuškite kiaušinius. Po kiekvieno gerai išplakite. Įmaišykite vanilę.
Atskirai sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską (aš persijoju). Suberkite miltų masę į sviesto/kiaušinių masę, pakaitomis su miltais supildami greitinėlę.
Supilkite pusę tešlos į lengvai pateptą riebalais ir pabarstytą miltais kepimo formą. Ant jos užbarstykite pusę riešutų masės, tada uždėkite likusią tešlą ir užbarstykite likusius riešutus.
Kepkite iki 350F (175C) laipsnių įkaitintoje orkaitėje 45-50 minučių. Atvėsinkite apie 10 min., tada perkelkitė aušti ant grotelių. Kai galutinai atvės, apibarstykite cukraus pudra.

P.S. Aš dėjau kiek mažiau cukraus ir turbūt nebarstysiu cukraus pudra. Kadangi iškilo klausimų, tai originaliam recepte dedasi grietinė, bet aš ją keičiau grietinėle, todėl ir pavadinimas bei sudėtis nesueina :)Šaltinis: Žurnalas "Taste of Home".

2010 m. vasario 2 d., antradienis

Žiema. Restoranas Olive Garden


Pagaliau ir į mūsų kraštus atėjo žiema. Mūsų kaip ji labai ir negąsdina, bet buvo smagu stebėt, kaip jai ruošiasi vietiniai. Jau kokį trečiadienį buvo per visur garsiai kalbama, kad penktadienį laukiamas "Winter Storm". Alermino radijas, internetas, turbūt ir televizija, bet neturim TV, tad šito patvirtint negaliu. Internete knibždėjo žinučių, kada pradės snigti (apie 18 val. penktadienį), kaip vairuoti slidžiame kelyje, kaip pasiruošti maisto atsargas ir t.t. ir pan. Penktadienį jau nuo vidurdienio visos gatvės, parduotuvių aikštelės buvo barstomos druska, nors tuo metu dar skaisčiai švietė saulė, buvo kokie 8 laipsniai šilumos. Aš tą dieną turėjau automobilį, tad pasiėmėm MB po darbo, nuvažiavom į universalinę parduotuvę (Macys), buvo žiauriai mažai žmonių, matyt, visi ruošės štormui (beje, kai važiavau pasiimt MB, pastebėjau, kad greitkeliu jau kursuoja sniego valytuvai). Beje, dienos metu, apie 13 val., pritrūkau kelių produktų tortui, tad su mažaja nuvažiavom į maisto parduotuvę. Ten atstovėjom eiles, didesnes nei prieš Kalėdas - ryškiai visi bandė apsirūpint maisto atsargomis. Penktadienį taip kritulių ir nesulaukėm...
Šeštadienį, savo gimtadienio proga, už lango pamačiau labai gražiai apsnigtus Camden Stoncrest apartamentus... Tą dieną tikrai atrodė, kad yra slidu, tad praleidom namie.

Sekmadienį vis dėlto išsiruošėm į restoraną - Olive Garden. Jame buvau antrą kartą ir, nepaisant keletos smulkmenų, jis man patinka. Tai itališko maisto restoranas. Toks amerikietiškai itališkas variantas. Tiesa, burgerių gal jame ir nėra, bet kokių sumuštinių, manyčiau, drąsiai rasit. Iš pažiūros meniu tikrai itališkas - daug makaronų, tortelini, užkandžiams visokie mini sumuštinukai su pomidorais ir mozarela, netgi picą berods mačiau. Bet iš esmės prieskoniai vietiniai, aptarnavimas amerikietiškas.
Žmonių čia visada daug - tiek pirmą kartą, tiek sekmadienį teko palaukti. Laukėm apie 15 min. Aišku, mažoji nekantravo, nes labai norėjo bulvių (= skrudintų bulvyčių), kurias linksniavo jau nuo pat namų, visą kelią mašinoj. Pagaliau gavom staliuką. Labai nuošalioj vietoj, bet MB skundės, kad pro langus truputį pučia vėjas. Prisistatė padavėjas, pasakė savo vardą, kurio, mes, aišku, neišgirdom. Po to ryškiai pietietišku akcentu kažką ilgai ir nuobodžiai kalbėjo, kokias 2-3 minutes, bet iš to monologo supratau tik tiek, kad šiandien labai užimta virtuvė, dalis personalo dėl winter strom neatvyko, nes nesitikėjo, kad bus daug klientų, o klientams kažkodėl winter storm nebaisus pasirodė. Vienu žodžiu, lauksim ilgai. Mažoji be perstojo linksniuoja tik vieną žodį - "bulvės" (noju bubė). Padavėjas didelis į visas puses, MB iš karto pavadino jį Pūliniu (iš Adamsų šeimynėlės - nieko asmeniško, nieko įžeidžiančio, bet savo išvaizda jis tikrai priminė tą veikėja). Galiausiai betrypčiodamas jis įpylė mums vyno (House wine, kuriuo ten vaišina - aišku, vaišina tikrąja ta žodžio prasme, po kokia 50 ml) ir davė mums kelias minutes išsirinkt patiekalus. Man iš karto už akių krito Chicken Alfredo (13,50 USD), bet MB ilgokai rinkos, tad to Pūlinio su pietietišku akcentu paprašėm dar keletos minučių. Galiausiai po keletos minučių vėl prisistatė Pūlinys ir priėmė užsakymą, aišku damoms pirmenybė ("Madam first"), 2 kartus pasakiau "Chiken Alfredo" - taip aiškiai, kaip tik sugebėjau, bet jis nesuprato, tad pažiūrėjo į meniu, ką rodau pirštu. kažką sumurmėjo dar padavėjas Pūlinys, supratau, kad pasiūlė salotas, pasakiau "YES", bet pasirodo, jis liepė rinktis "sriubą ar salotas" prie patiekalo, tad mano YES buvo ne į temą :)))) Pasirinkau salotas. Realiai, kai prisiminiau pirmą kartą, tai vien nuo tų salotų apsiėdi (atsiprašau, tinkamesnio žodžio tam jausmui apibūdinti nesuradau). Dar užsiprašiau Latte kavos (jos prašiau tris kartus), bet toks jausmas, kad visai manęs nesuprato, tad nebuvau tikra, kad atneš tąąą kavą, ar kokią amerikietišką "regular" ar "decaffeinated " (nu jei prisimenat darželio kavas, tai jų skonis labai panašus, tik daržely buvo 10 kartų skaniau). Po to eilė MB - jis užsisakė Pork Milanese (14,75 USD), kitaip tariant, beveik šnicelis, tik prie jo pareikia kažkokius tortelini su sūriu, Mb nuomone, ne ypač skanius. Jis taip pat pasiėmė Latte. O mažajai užsakėm French Fries (skurdintų bulvyčių). Pūlinys pakartojo mūsų užsakymą ir pareiškė, kad tuoj sugrįš su mano salotom ir MB sriuba (išsirinko Minestroni) ir su duona (ją, kaip ir minėjau, duoda kaip užkandį nemokamai, kad neprailgtų laikas laukiant). Mažoji nenustojo linksniuot to žodžio iš "B" raidės, bet labai apsipatenkino, kai gavo duonos (realiai tai bulka, tik apibarstyta druska ir lazdelių pavidale, beje, labai skani).
Kol ji kirto duoną, mes mėgavomės salotoms ir sriuba. Salotos traškios, su šviežiu parmezanu ir tikrai skanios. Sriuba irgi skani, vien dėl to, kad šilta.
Galiausiai padavėjas atnešė mano vištytę ir MB šnicelį. Dar paklausė, ar nieko mums netrūksta. Nu iš esmės, kaip ir nieko, išskyrus BULVYTES. Bet kažkaip su MB pasitarėm, kad gal jas keps kiek ilgėliau. Bet tą vakarą jų taip ir nesulaukėm. Gerai, kad tuos duonos buvo į valias, ir jei būtumėm pritrūkę, jos būtų dar atnešę.
Kaip ir daugumą patiekalų čia, vištienos įveikiau vos pusę. MB suvalgė tik šnicelius, o beveik visi tortelini irgi liko, tad paprašėm dėžutės išsinešimui. Dažniausiai ją atneša ir palieka, o mes, klientai, susidedam norimus likučius patys. Bet Pūlinys labai stengės, tad sudrėbė (tikra to žodžio prasme) mano likučius, o ant jų dar uždrėbė MB tortelini. Dalis maisto pasikabino ant dėžutės, dalis nudribo ant stalo, o Pūlinys apsipatenkinęs, kad padarė didelį darbą, nuėjo atnešt sąskaitos.
Iš tikrųjų, jis nuoširdžiai stengės. Kai 1999 m. buvau Amerikoj, dirbau su viena mergužėle, kuri labai labai stengės, bet jai niekas nepasisekdavo - dūždavo indai, ant klientų ir grindų krisdavo maistas, viskas išsitepdavo... Turbūt panašiai stengės ir šis bernužėlis, bet jam tiesiog nesisekė...
Gavom 39,38 USD sąskaitą us 3 mėtiniais šokoladukais. Kaip nekeista, nors juose ir dominavo mėta, mažoji sukirto savąjį apsipatenkinus...
MB sbvarstė, kiek palikti arbatpinigių - pasakiau, kad max 6 USD. Nors nuo tos sumos kaip ir derėtų 8 USD, tačiau mano vaikas liko be BULVYČIŲ, mūsų maistas buvo nepagarbiai SUDRĖBTAS ir mano gimtadieninę vakarienę gadino tokios "smulkmenos". Aišku, MB žiauriai graužė save, bet galiausiai aš jį įtikinau, kad ir 6 USD yra DAUG.



P.S. Pirmadienį pasišildžiau likučius, bet jie man tikrai nebuvo skanūs - gal ta sudrėbta išvaizda, gal besisunkiantys riebalai, kurių nepastebėjau sekmadienį, neatrodė labai apetitnai, tad beveik pusę pietų išmečiau.

P.S.S. Kas nežinto, kas yra pietietiškas akcentas, tai poabandykit įsidėt ką tik išvirtą (nu super karštą) bulvę į burną ir kalbėkit (galit ir lietuviškai). Efektas bus vienodas visomis kalbomis :)))))

P.S.S.S. Kadangi pamiršom fotoaparatą, tad visos nuotraukos, susiję su maistu, čia ne mano - iš oficialaus Olive Garden tinklapio.