Šį rytą susiruošiau nei mažiau, nei daugiau - tikram žygdarbiui... Taip taip, gaminau koldūnus. Iš dvigubos tešlos normos, su mėsyte. Iš tikrųjų - nekenčiu šio darbo. Nepasakyčiau, kad ir pačius koldūnus dievinu. Terliojies, kočiojies, kiši rankas į mėsą, vėl kočiojies, miltuojies... Kad ir kaip saugočiau, miltų būną visur - ant stalo, kedžių, ant mano ir mažosios drabužių, galiausiai jų prisivilia indų plovimo kempinėlė, stalo šluostė, nors prieš tai bandau viska nuvalyt popieriniu rankšluosčiu...
Nepaisant to, kai kas mane žavi tuose koldūnuose. Neee, tikrai ne tai, kad po to manikiūras tampa panašus už prancūzišką :)))) O tai, kad juos baisiai mėgsta mano mažoji. Ne ne ne, stebuklas neįvyko, ji nepradėjo jų valgyt (kaip ir viso kito maisto), nėra net paragavusi - nei su mėsa, nei su varške, nei su mėlynėm... Jai labai patinka juos daryt! O, matydama siaubingai laimingą ir susidomėjusį savo kūdikį, nušvintu ir aš. Patinka jai net pati darbo pradžia, kai įdarbinu duonkepę tešlos minkymui - mažoji tuo metu girdi ritmą ir šoka lyg patrakus. O po to abi kočiojam, tam reikalui net antrą kočėlą įsigijom... Dar patinka stebėt, kaip ji su pasigardžiavimu laižo miltus nuo kočiojimo padėklo ir kočėlo, ir šį pasigardžiavimą parodo glostydama pilvuką (taip taip, miltuotom rankom) ir kartodama "Niam niam niam" - lyg tai būtų kokios šokolado drožlės. Tada išreiškia baisų nepasitenkinimą, jei pabandau kočiot jos kočėlu. Galiausiai mažais pirštukais stumia koldūnus iš koldūnines ir kai kiekvienas iškrenta, pasako "Bum". Na, ir didžiausia šventė jai - gamint nereprezentacinius, paskutiniuosius koldūnus, kada jai tenka garbė įkišt pirštuką į vandenuką ir patept juo tešlą...
Ačiū Portukei už koldūnų tešlos receptą, kurį ji rado interneto platybėse ir pasidalino. Perkopijuosiu jį čia, tik padvigubinsiu normą :))))
Koldūnai iš plikytos tešlos
4 stiklinės miltų
2 kiaušiniai
1 stiklinė vandens
20 g. sviesto
druskos
Į verdantį vandenį sudedu sviestą, druską, maišant suberiu 1 stikl. miltų. Ataušinus aš viską perdedu į duonkepę, įmušu kiaušinius, supilu likusius 3 puodelius miltų ir laukiu, kol mano pagalbininkė nustos minkyt tešlą.
Įdarui šį kartą maišiau jautieną su kiauliena, įdėjau druskytės, pipiriukų, Santamarinos prieskonių maltai mėsai (deja, sudėjau paskutinius jų likučius), smulkiau pjaustytą svogūną, česnakų miltelių (mat patingėjau nusilupt ir susitraiškyt tikro skiltelę), džiovintų petražolių.
Pusę jų užšaldžiau, o kitus skrudinsiu ir apkepsiu orkaitėj su svogūnų, kumpio ir sūrio padažu. Riebu, sotu, nuodėminga... Ir be galo skanu :P
Labai mielas aprašymas :-)
AtsakytiPanaikintiReiks pabandyti Jūsų koldūnų receptą.