Šventė darželyje - Literatūros vakaras

Praėjusį penktadienį mažosios darželyje buvo šventė. Vadinos ji Winter Literacy Night (Literatūros vakaras). Jo idėja - pasivaikščioti po gatvele ar mažu miesteliu virtusį darželį. Kiekviena klasė buvo paversta kažkiokiu miesteliui privalomu subjektu - Biblioteka, Ferma, Gaisrine, Paštu, Kuro kolonėle ir Turgumi. Tik atėję užsiregistravom, patikrino, kad esam susimokėję ir davė tokį lapą, kuriame buvo miestelio planas ir reikėjo surinkt kiekvienos aplankytos vietos antspaudukus.
"Kelionę" po miestelį pradėjom nuo Bibliotekos. Ten mažiesiems skaitė knygą apie miestelį - ne tą mūsų, bet panašų, tipinį, su daug mažų smulkių jaukių parduotuvėlių, kuriame nebuvo jokių gigančių Maximų ir kuriame visi pažino vienas kitą, sveikinos ir linkėjo geros dienos... Tame miestelyje matėme ledų vežimėlį, knygyną, biblioteką, saldumynų parduotuvę, gaisrinę, ligoninės priėmimąjį ir daug daug kitų jaukių kampelių...
Kaip apdovanojimas už gerą klausymąssi mums atiteko lipdukas.
Aplankę biblioteką patraukėm toliau. Prieš tai, aišku, "sūrinė" amerikietiška šypsena, o fone tai, kuo užsiima vyresnėliai...
Po to patekom į fermą. Ten - kukurūzų apsiriję gyvūnai. Juos reikėjo ištraukt, paduot tokiai tetai, ir už tai gavom aviuko tatūškę. Sunkiai mažajai sekės atpažint tuos gyvūnūs - tai avis jai buvo į šunį panaši, tai šuo į katę... Nu kur čia atpažinsi, visi apsiriję modifikuotų kukurūzų...
Trečioji stotelė - jau mažosios klasė, pavirtusi į Gaisrinę. Mus pasitiko visa perkaitusi auklėtoja Ms. Amy, pasirėdžiusi nepadegamu gaisrininkų kostiumu ir, nors veide švietė palti šypsena, akys sakė, kad viskas, ko ji trokšta, tai išlįst iš to kostiumo ir dingt namo. "Gaisrinėje" mažoji gavo gaisrininkų šalmą ir turėjo pasidaryt gaisrininką šuniuką.
Po to patekom į Pašto ofisą. Ten reikėjo parašyt laišką, t.y. nuspalvot kokį tai balvonėlį, sudėt jį į voką, užštampuot ir išsiųst auklėtojoms. Aišku, mes gabūs, tad laišką mažoji išsiuntė pati sau :))) Čia pašto dėžės, į kurias metami laiškai:
Išėję iš Pašto, užsukom į Kuro kolonėlę. Ten gaminom mašinėlę iš ryžių paplotėlių ir pasipildėm tuščia pilvuka vienu kąsneliu:
Galiausiai, pilni naujų jėgų, patekom į Turgų. Ten grojo amerikiečių kaimo kapela, t.y. Country muzikos grupė, kuri, palyginus su Rudenėlio muzikontu, tikrai buvo labai vykus, bet, matyt triukšmavo per garsiai, nes mažoji pareiškė norą dingti iš ten. Bedingdami turguj prigriebėm dar kažką valgomą, t.y., krekerių. Fotografas jau buvo labai alkanas ir, žiūrėdamas į turgaus gėrybes, pamiršo jas nufotografuot.
Išeidami lauke norėjom apžiūrėt tikras gaisrines mašinas, kurios buvo paruoštos apžiūrai. Va ten tai mašinos, va ten tai įranga, tikras čiūdas, palyginus su tuo, ką matydavau pro savo kambario langus, kai dar gyvenau Veiveriuose... Deja, tėvų smalsumas nebuvo patenkintas iki galo, mat vos tik gaisrininkas uždegė lempeles, mažoji paleido tokią isteriją, kad nešėm "mėsą" kuo greičiau į automobilį. Kažkokiu būdu dar tas gaisrininkas dar įkišo jai spalvojimo knygutę... Na, gal kada daaugsim iki to, kad pasaulį suvoksim teisingai ir nebeleisim signalizacijų ten, kur jų realiai leist nereikėtų... O išsigando ji to, kad mašina nepradėtų važiuot, mat labai bijo, kai išgirsta gatvėj specialiųjų automobilių sirenas. Ir dar išsigando, kad "tos lempytės ją padegs"...
Renginys buvo labdaringas, berods kažkuriai ligoninei, kuri specializuojasi širdies negalias turinčių vaikučių gydyme, bus padovanota knygučių.