Su Naujais metais! Trumpai apie meną

Visų pirma, su Naujais metais! Aš jau matau, kad jie bus daug geresni, turtingesni, gal net pakeliausim, pvz., į Lietuvą. Dar tikiuos, kad visokias ligonines irgi pavyks iš toliau apvažiuot, na, ir bendrai paėmus, tik žydėsim, ir klestėsim:))))
Aš rašinėliams neturiu laiko - jis kažkoks į vandenį labai panašus, ima ir išgaruoja. Tad šiandien labai neįprastai ir trumpai.
Pas mus labai aktuali pastarųjų dienų tema yra menas. Apie jį neraukiu nieko, bet va mano kūdikis - meniškos sielos žmogus. Prieš gerą mėnesį išmoko piešt "galvažmogius". Atrodo jie maždaug taip: gera statinaitė, su labai kūdom rankom ir kojom, ir du taškai jose, simbolizuojantys akis. Viskas žiauriai neproporcingai ir vadinasi dažniausiai "mama" arba tėtis".
Štai, porelę galvažmogių šiandien ji parsinešė iš darželio. Piešinio (kūrinio) pavadinimas yra "Helados tėtis":

Čia iš arčiau:

Jei manot, kad jūs suprantat meną, tai apsirikot. Nes ta pagrindinė statinaitė - visai ne jos tėtis, o aš. O tėtis ten šalia, virstantis kažkoks. Ir be vienos akies, ir kojos. "Reikės dapiešt po to" (=vėliau). Deja, pamiršo dapiešt, tad turim ką turim... Nu negi tokie baisūs santykiai mūsų šeimoj? Reikia rimtai viską apsvartyt...

Turbūt visi gavot mano darytas atvirutes šiemet per šventes. Labai stengiaus, "iškepiau" jų gal kokį pusšimtį ir dariau kiekvienam asmeniškai, galvodama apie jus. Jei turėjau adresą ar žinojau, kaip jį gaut, atvirutė pasiekė jus. Tai va, šiemet man daug lengviau, nes "užsiauginau" pamainą. Praktiškai galiu nieko neveikt, tik prižiūrėt, ar spėjam į terminus.
Štai, kažkam vakar iškepta Valentininė atvirutė:
Gamyba vyko maždaug taip: tuščia atvirutė buvo apštampuota širdelėmis raudonu rašalu, po to uždėtas nemenkas sluoksnis klijų ir ant viršaus - piešimo dekoracijos.
O čia kita atvirutės pusė. Turbūt prisipažinimas meilėje:

Na, dėl tokių meno kūrinių tikrai nebūčiau rašius Blog'e įrašo. Jo (aplodismentų) nusipelnė pati meninkė, kuri atsibudo šiandien po pietų miego, kažką pasikrapštė savo kambary, kol aš tuo metu kalbėjau su sese, nakvojančia Varšuvoj, ir nusileido laiptais "šedevras":

Pokalbis vyko maždaug toks:
Aš: "Kodėl šitaip išsipaišei?"
H: "Čia Helados tatūškė, kaip pas mamą"
Aš: "Tai čia tavo tatūškė?"
H: "Ne, čia kažkokia mamytė, tėtis ir kažkokia Helada ir "circles" (=apskritimai). Man labai gražu".
Aš: "Man irgi labai patiko, bet gal gali kitą kartą nepiešt ant savęs?"
H: "Gejai."

Čia truputį iš arčiau:

Kas be ko, pasirūpino ji ir geriausiu draugu:


Su baime lėkiau į jos kambarį, pasiruošus rast panašius meno kūrinius ir ant sienos. Bet nekeista, nukentėjo tik patalynė ir paklodė, ant kurios ji sėdėjo...

Aš: "Helada, čia Tu ir ant paklodės nupiešei?"
H: "Ne, čia pats nusipiešė"