Kaip bebūtų keista, šįryt nubudome visi trys kartu. Tokia proga savaitgalį būna labai retai, nes dažniausiai pabunda viena mažoji ir išsitempia vieną rytą mamą, kitą rytą tėtę. O šiandien toks netradicinis sekmadienis, kai mažoji miegojo net iki 9 val. ryto, tad prabudau anksčiau už ją (sekmadienis - mamos diena, kada jai leidžiama miegoti kiek tik nori, arba kol tėtis užsinori valgyt) ir nebenorėjau miego. MB pasiūlė nuvažiuot kažkur papusryčiaut. Aišku, kol išsikapstėm, praėjo labai daug laiko. Palindau po dušu, po to prisiminiau, kad penktadienį sudėginau feną, tad teko pasėdėt ilgėliau, kol pradžius kasos. Tada mažoji užsimanė pažaist, vėliau - pažiūrėt filmuką, kažkas tikrinos el. paštą, kažkas plepėjo skype. Tad iš namų išvykom po 11 val. MB išrinko kažkokį restoranėlį, kurį rekomendavo man vietinių mamyčių forume. Restoranas vadinasi Le Peep ir yra tolokai nuo namų, apie 20 min. kelio. Aišku, kad ne pėsčiomis. Kadangi šiandiena labai bjauri, nes visą dieną lyja, tad restorane žmonių nebuvo daug. T.y., staliuko laukėm tik 5-10 minučių ir neteko jo laukti lauke. Restoranas, kiek supratom, labiau orientuotas į pusryčių, vėlyvų pusryčių (branch) ir priešpiečių-pietų (lunch) meniu. Pažiūrėjus jų internetinį puslapį, pasirodė, kad restoranas bus prabengesnis. Iš esmės - interjere nieko įspūdingo, turbūt nepastebėjau nei vieno paveiklos, nei vienos kažkokios įdomesnės detalės. Belaukiant staliuko, į akis krito didelis kavos asrotimentas - espresso, kelių rūšių latte, machiato ir pan. Nu didelis pliusas restoranėliui vien dėl kavos pasirinkimo. Iš karto žinojau, kad gerius Latte Vienna - su šlakeliu vanilės ir cinamono sirupo. Staliuką gavom atokiau, kuo labai džiaugėmės, nes kažkaip nesmagu sėdėt ten, kur daug žmonių stovi šalia durų ir laukia savo eilės, vis mintyse skaičiuodami kąsniu ir akimis ragindami greičiau pabaigti :)))) Minusas - staltiesės. Nu kažkokios baisios spalvos ciratkės. Dar vienas minusas - jokių kreidelių ar panašių pasilinksminimo priemonių mažajai. Tad kol užsisakėm, kol iškepė, klausėm nemažai priekaištų, kaip ji nori "bliablia" (=blynelių) ir "buba" (=bulvių). Kaip ir daugelyje pas mus pusryčius (ir ne tik) teikiančių restoranų, taip ir šiame negrojo jokia muzika, tad vyravo nemažas šurmulys, triukšmas, šakučių kritimai ant grindų ir pan. Aš tokį šurmuliuką vadinu "valgykline aplinka". Nieko romantiško, galbūt smagu susibėgt su draugais ir pasišnekučiuojant sukirst vėlyvus pusryčius. Meniu asortimentas platus. Kažkaip pažadėjom mažei blynelių, tad paėmiau su šokolado gabaliukais (ėmiau pamažintą porciją, nes mažė gi pas mus apskritai nevalgo normalaus maisto). Sau kažkaip užteko proto pasiimt mini omleto su daržovėm versiją, o MB prigriebė kažkokį blynelių sumuštinį (iš tikrųjų, nieko panašaus į sumuštinį ten nebuvo). Įdedu čia MB patiekalo aprašymą originalo kalba, pabrauksiu esminius žodžius, o jūs jau darykit savo išvadas pagal nuotrauką.
Pancake Sandwich. One farm fresh egg, two light and fluffy mini pancakes. Served with two strips of bacon, whipped butter and syrup.
MB "sumuštinis"
Iš pradžių atnešė kavą. Super - stikliniai aukšti puodeliai, neapsakomas aromatas. Taip priminė Lietuvą...Kol laukėm patiekalų, stebėjau, ką valgo kiti ir pradėjau gailėtis, kad apskritai kažką paėmiau mažajai, nes jau tada supratau, kad būtų užtekę mūsų maisto jai .
Mažei buvo nuobodoka, tad ji ant stalo atrado šiokį tokį atradimą - džemą. Aišku, iš karto pamatė braškę ir pasakė, kad jos nori (braškių džemo). Mes likom baisiai išsižioję, kokius tris kartus jos atsiklausiau, ar ji tikrai nori valgyt, ar tik žaist. Nu ji lyg ir aiškiai bukai mamai rodė, kad norėtų tą reikalą valgyt. Net šaukštą man parodė. Pakabinau m ažą gabaliuką džemo - ir įvyko stebuklas, ji iš tikrųjų išsižiojo :D Aišku, labai raukės ir antro kąsnio nebenorėjo. Bet po to užsižaidė su likusiais džemukais ir MB sumaitino jai visą dėžutę braškių džemo!!! Sakau, gal restoranui dėt pliusą vien už tai, kad mano vaikas paragavo kažko naujo, ko anksčiau net uostyt nesutikdavo :)))))
Galiausiai sulaukėm. Mažoji gavo du "mini" blynelius, aš savo "mini" omletą, o MB - savo blynų sumuštinį. Aišku, daugiau nei pusę parsivežėm namo, bus rytoja us pusryčiams ar vakarienei. Antrą kartą šiandien valgėm tik apie 19:30.
Mažoji ir jos blyneliai:
Kažkada ten būtinai grįšim, bet turbūt dar bandysim atrast tą sąvajį pusryčių restoranėlį, į kurį norėtūs grįžti kas savaitgalį...
Be proto pasiilgau Čili picos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą