Žaidimų pamokėlės

Nuotraukas radau internete.

Praeitą savaitę pabandėm nemokamas Gymboree Play&Music pamokėles - pirmadienį turėjom Play and Leard, o penktadienį - Music. Šiandien vėl buvom Play&Learn - susigundėm. Pirmas įspūdis - gražu, orientuota į vaikus, "turtingesnė" klasė nei, pvz., Lietuvoje mūsų lankyta Yamaha. Pirmadieninės pamokėlės labai patinka (man). Dukriukas, aišku, savose rogėse - nepastumsi, nenuvesi jos ir nepriversi daryt to, ką visi vaikai daro :))) Kažkada įsidrąsins, jau šiandien buvo nemaža pažanga. Kalbant apie penktadieninę muziką - vis dėlto Lietuvoj buvo geriau. Gal tiesiog turėjom gerą mokytoją, gal tempas buvo ne amerikietiškas (lėtai, tingiai, vangiai). Bet lankysim ir ją. Nes sergu tokia nepagydoma liga - susigundau visoms nuolaidom :D Kadangi išsipirkom narystę, 3 kartus per savaitę nurodytu laiku galim atvažiuot pažaist toje mokyklėlėje. O čia man gera žinia, nes sekmadieniais aš lieku miegot, o šeima išvažiuoja ir man netrukdo :) Sunku aprašyt, kaip atrodo pati klasė. Bet tikrai turtinga žaislais, laipiojimo įranga, kamuoliais ir pan. Kas labiausiai nustebino - šiandien ji atrodė visiškai kitaip, nei praėjusį pirmadienį. Tai reiškia, kad kas kažkiek laiko suneša visiškai naujus "įrengimus". Paieškojau nuotraukų internete, ką domina, radau kažkieno blogą su keliom nuotraukytėm ir dar čia kelias bendram įsivaizdavimui. Aišku, visko ten daug daug kartų daugiau.

Labai tingiu papasakot, ką veikėm praeitą pamoką, bet aprašysiu šiandieninę. Šiandienos tema - PICA. Pamokėlę veda mokytoja ir asistentas (aišku, daugiausia dirba jis, šiandien mokytoja gal tik sudainavo pasisveikinimo dainelę). Taip pat yra Gymboree berniukas - nykštukas (lėlė). Pirmiausia sukviečiami vaikučiai, su jais pasisveikinama (sudainuojama kažkokia pasisveikinimo dainelė), tada visi kviečiami "atpažint" spalvas. Tam reikalui skirta tokia guminė virvė, kuri "nuspalvinta" paeiliui skirtingomis spalvomis ir sujungta į ratą (kaip lankas). Kiekvienas vaikas paima už mėgiamos spalvos, pasako, kokia tai spalva. Vaikai sustoję ratu. Tada lėtai eina visi atgal, ta virvė išsitempia. Tada eina į vidurį, virvė susitraukia. Tiesiog, moko, kur yra vidurys, kur išorė ir kelias minutes tai daro - pirmyn, atgal, greitindami ar lėtindami tempą. Po to mokina tą virvės dalį uždėt (gal tikslesnis žodis "pridėt") prie skirtingų kūno vietų - kaktos, pilvo, kelių, kojų pirštų. Galiausiai ta virvė atsiduria po pėdutėm ir gavė komandą vaikai šokteli ir virvė išsprūsta (susitraukia). Šis žaidimas baigtas. "Good job" :)))))

Vėliau teminiai paveikslėliai. Parodo vaikams nedidelius paveikslėlius, vaikai pasakoja, ką jie mato, kas ten ką daro. Šiandien puikavosi nuotrauka su pica. Kitam paveikslėly - kaip pica gaminama, ką daro mama, ka daro vaikas. Galiausiai visi nusprendė, kad šiandien Mr Alex (asistentas) pamokys vaikus gamint picą. Jis atsinešė pilną plonų skarelių/šalikėlių kibirėlį. Vaikučiai padėjo tuos šalikėlius sudėt į "dubenį", tada maišė tešlą. Po to ruošė pomidorų padažą - vaikučiai turėjo užlipt laiptukais ant pakylos, apačioj pastatė tokį kubilą, į jį vaikai mėtė "pomidorus" (kamuoliukus, kuriuos paduodavo asistentas), o kai sumetė visus, prašė vaikų sutraiškytį pomidorus, t.y. įdėjo savanorius į tą kubilą ir jie ten trypė kojytėm. Poto kubulas atkeliamas, vaikas ir "pomidorai" lieka ant žemės (kubilas be dugno). Tai taip gaminamas padažas picai :)
Galiausiai - pati pica. Padą atstojo patiestas mažesnis parašiutas, peperroni - maži lankai (prieš tai vaikai per tuos lankus turėjo šokinėt. Aišku, dauguma juos griebia ir neša, tad asistentas turėjo daug darbo, kol juos atima iš vaikų ir padeda ant žemės). Aišku, kokia pica be sūrio - jį atstojo tos pačios skarelės/servėtėlės. Ir dar buvo vienas ingridientas - kibiriukas pomidorų (tie patys kamuoliukai). Vaikai ant parašiuto dėliojo sūrį, dešrą ir pomidorus. Aišku, buvo linksma, nes sūris kartais nukrisdavo ant galvos, pomidorai buvo nurenkami ir išsilakstė po visą salę, pica buvo ragaujama, uostoma ir kitaip mylima... Po to vaikai padėjo viską susitvarkyt - surinko ir sudėjo visus ingridientus į vietas.

Po to sekė dainos "We Will Rock You" Gymboree versija - vaikai mušė į ritmą rankytėmis (du kartai į žemė, vienas suplot). jei gerai pamenu, po jos davė barškaliukus, ir buvo kažkokia dainelė atliekama su jais.

O tada vaikų laimė - didysis parašiutas. Iš pradžių vaikai sukviečiami ant jo ir pučiami muilo burbulai, vaikučiai juos sprogdina rankytėm ir nosytėm. Vėliau vaikai lieka parašiuto vidury, mamos paima jį už galų ir bega ratu į vieną, po to į kitą pusę. Vėliau (o gal prieš tai) parašiutas tiesiog kilnojamas į dainos ritmą, vaikai sėdi jo vidury, ir pagal komandą ir ritmą, spaudžiamos susidarę oro puslės. Vėliau parašiutas pakeliamas, vaikučiai lieka sėdėt ant grindų, o parašiutas visaip kilnojamas virš jų. Tikrai linksma, vaikai krykštauja nuo oro gūsių, nustemba, kai parašiuto medžiaga liečia jų kūnelius.

Atsisveikinimui šaukiamas Gymbo berniukas. Asistentas jį laiko pasislepęs, o vaikai jį šaukia (yra tam spec dainelė su patrepsėjimais ir paplojimais), kol berniukas išlenda. Tada padainuojama jo dainelė, kur mokina irgi tam tikru garsų, kūno judesių ir galiausiai atsisveikinama. Gymbo berniukas (jis kaip pirstine, uzsimauna ant asistento rankos) apkabina, pabučiuoja kiekvieną mažylį. Galiausiai vaikai kviečiami nusivalyti rankas "Stebuklingu muiliuku" (Sanitaizeriu) ir uždedamas Gymbo berniuko antspaudukas ant rankyčių. Aišku, daug kam to negana, tad antspauduką sudeda ant pilvukų, kojyčių, rankučių nu ir visur, kur vaikutis paprašo...

Beje, pamokėlės metu fone tyliai paleista labai graži muzikytė. Aišku, ten gymboree dainelės, bet skamba bliuzo, country ir pan. ritmas.

Tai štai kaip šiandien puikiai mudvi praleidom rytą!

Sumuštinukai

Aišku, juos padaryt moka visi, net ir mažiukai pypliai.
Tiesiog, nelabai ką turiu rašyt. Tiksliau, neturiu laiko rašymui :)) Gamint gaminu ir toliau, kasdien ar net dažniau t.y. kasnakt kartais), bet tokius visokius tep-lept (troškiniai, sriubos, patiekalai orkaitėj - na, kas atima mažai laiko). Nes neturiu laiko. Ką aš veikiu? Auginu mažą kaprizingą princesę. Dar bandau mokytis anglų kl., skaityt knygas, žurnalus, mokytis vairavimo subtilybių Šiaurės Karolinoj, ruoštis Kalėdoms, paplepėt su draugais, ir aišku, daug laiko atima naujos aistros - siuvinėjimas ir karoliukų vėrimas. Mažų mažiausiai paroj pritrūkstu kokių dešimt valandų... Visko pradėjau po truputį ir nieko - iki galo. O tada įsijungia sąžinės balsas ir dar valandų valandas tenka aiškintis su juo :)


O dabar - praeito sekmadienio sumuštinukai :) Ypatingo juose nieko, iškyrūs kvepiančius namus ;)

Išsikepiau Kifle ragelius pagal Sonatiną . Nežinau, kuo jie mane apžavėjo, bet jei tikrai stulbinančio skonio. Aišku, tešlą man minkė duonkepė, o po to beliko 10 minučių darbas - susukt ragelius, pašaut į orkaitę ir laukt :) O po to perpjoviau juos pusiau, aptepiau sviestuku, uždėjau ką turėjau - sūrio riekelę, kumpio gabalėlį, virtą kiaušinį, pomidorą, agurką. Jie tikrai dieviškai skanūs, nes valgo net mano kaprizingoji princesė! Aišku, kad ne sumuštinius, bet ragelius :P


Skanaus! :)

P.S. Pažadėjau sau, kad parašysiu bent kartą savaitėj, bet su viena sąlyga - nebus nuotraukų. Nes absoliučiai nesutariam su senuoju fotoaparatu (nors gal čia iš operos "blogam šokėjui ir k...šai tarp kojų trukdo" (nu ne ne ne, tikrai ne tie, kur matote įkištus į ragelį :))))))) ), o naujajam dar teks pasitaupyt.

Kyšis - Quiche

Nu ne apie tai, ką Jūs iš karto pagalvojote :P Ne, kyšių nedalinam. Bet va tą prancūzų virtuvės patiekalą labai norėjau išsikept. Mėgdavau jį ir Lietuvoj, bet MB nemėgdavo, tad buvo retas svečias mūsų virtuvėje. Čią jį viešbučiai ir ne tik pateikia pusryčiams. Vėl rinkaus ir kombinavau iš kelių receptų, bet nuorodų į juos neišsaugojau :( Labai šis nesaldus pyragas skanus su daržovėm (paprika, brokoliais, kalafiorais, šparaginėm pupelėm ir t.t. ir pan.), bet nieko panašaus šaldytuve neturėjau, tad dariau savaip.


Quiche (Kyšis)

Pagrindą dariau iš (galit naudoti ir šaldytą trapią tešlą):
300 ml miltų,
2-3 V.Š. vandens,
125 g sviesto

3 riekelės šoninės
3 kiaušiniai
Didelė svogūno galva
Druska, malti pipirai
Kupmio pora riekelių
Tarkuoto sūrio (naudojau 4 sūrio mišinį ir čedario sūrį)
Grietinėlės, grietinės ar pan.

Tešlai supjausčiau labai šaltą sviestą mažais gabaliukais, dėjau į sijotus miltus ir trupinau tarp pirstų, kol gavos vientisi trupinukai, tada įpyliau šalto vandens ir minkiau tol, kol tešla susilipdė į rutuliuką. Ją dėjau į šaldytuvą ir ruošiau įdarą.
Įdarui smulkiom juostelem supjausčiau šoninę, pakepinau, tada sudėjau pusžiedžiais pjaustytus svogūnus ir gerai juos sukepiau. Pabarsčiau druska ir pipirais.
Dubenyje išplakiau kiaušinius su grietinėle (pyliau gal 120 ml) ir sudėjau likusio kreminio sūrio likučius (gal kokį šaukštą). Tada įdėjau apie 120 g tarkuoto sūrių mišinio.
Įkaitinau orkaitę iki 180-200 C laipsnių, bandžiau iškočioti pyrago pagrindą, bet nesigavo, tad sulipdžiau jį (dėjau į išardomą formą, mat tos, kurios jam iš tikrųjų reiktų, čia dar neturiu, bet būtinai įsigysiu :) ). Dugną subadžiau šakute ir dėjau 10 min. į orkaitę. Ištraukus sudėjau keptus svogūnus, ant viršaus dėjau pjaustytą juostelėm kumpį, apibarsčiau fetos sūriu ir galiausiai užpyliau kiaušinio-sūrio plakiniu. Kepiau apie 40 min. Tada dar apibarsčiau sūriu ir pakepiau 5 min.
Dariau tai vėlai vakate šiandienos pusryčiams. Skanus ir šaltas, ir pašildytas mikrobangų krosnelėje.


P.S. Dabar ne apie pyragą ir ne receptus, tiesiog išliesiu pyktį, kaip nekenčiu rašyt receptus lietuviškai ir kaitaliot laptope skaičių ir lietuviškų raidžių klaviatūrą. Matyt, burnojau ilgai, kad MB nusprendė nupirkt man naują kompiuterį. Jį gausiu po mėnesio, jei su juo sutarsim, tad receptų bus daugiau :) O dabar einu kelt nuotraukų. Beje, fotoaparatas tiek nuseno ir jam pradėjo reikštis klimaksas (ar kažkas panašaus), jog jis nusprendė nefokusuot. Tad išvaizda tikrai bus prasnesnė nei patiekalų skonis :)

Amerikietiškas sūrio pyragas

Labai norėjau to tikrojo, kur paragavus skonį atsimeni net sapne - saldaus, riebaus, nuodėmingo. Pusdienį knisaus po receptus, dar kelias dienas ruošiausi gamybai ir padariau. Gavos labai skanus. Tiesa, patingėjau daryt pagindą, jį nusipirkau paruoštą. Gaminau pagal šį receptą, nuorodą į jį radau Supermamos puslapiuose prie "Cheesecake" temos. Tiesa, man gavosi dvigubai per daug sūrio masės, mat pagrindas buvo mažas (nors dariau iš pusės normos). Tad kitą kartą gaminčiau arba viską pagal receptą, arba mažinčiau sūrio masės kiekį keturgubai. Labai tingiu verst viską, tad išversiu tik esmę.

Sūrio pyragas



Pagrindui:
1 3/4 puodelio sausaini trupinių
3 V.Š. cukraus
žiubsnelis druskos
4 V.Š. tirpinto nesaldyto sviesto

Sūrio masei:
0,9oo kg kreminio sūrio (naudojau Philadelphia kreminį sūrį, maišiau originalų su sumažinto riebumo)
1 1/3 puodelio cukraus
1/2 a.š. druskos
2 a.š. vanilės ekstrakto
4 dideli kiaušiniai, kambario temperatūros
1 1/3 puodelio grietinėlės plakimui (naudojau pačią riebiausią, kokią galėjau rast)

Parašysiu tik pačio kreminio sūrio gamybą:
1. Sudėti į dubenį kreminį sūrį ir plakti jį apie 4 min.
2. Neišjungiant mikserio, suberkite cukrų ir druską (aš jos nedėjau visai) ir dar plakite 4 minutes, kol gausis labai vientisa kreminė masė.
3. Supilkite vanilę.
4. Įmuškite po vieną kiaušinius. Po kiekvieno plakite po minutę.
5. Galiausiai sumažinkite mikserio apsukas iki minimumo ir supilkite grietinėlę.

Formą su paruoštais trupiniais apvyniokite folija, galit ir keliais sluoksniais. Dėkite į didesnę kepimo formąGautą masę supilkite ant pagrindo, o į tą kitą (didesnę) formą pripilkite verdančio vandens, bent iki pusės kad apsemptų pyrago formą. Dėkite į 170 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 1,5 val. Praverkite orkaitės dureles ir palikite ten iškeptą pyragą dar valandai. Vėliau atsargiai išimkite ir dėkite į šaldytuvą mažiausiai 4 val., o geriausia - per naktį.

P.S. Niekad anksčiau sūrio kremo pyrago nekepdavau garuose, bet šį kartą tam ryžaus, gal todėl gavos toks skanus. Kai verčiau, pastebėjau, kad labai sumaišiau kiekius - ėmiau pusę tik pačio sūrio masės, o visa kita ėmiau pilnai pagal receptą. Nepaisant to, tikrai skanu. Tik be proto saldu :)

Saldžios burokėlių salotos su pekano riešutais ir obuoliais

Receptas nuo DelMonte burokėlių konservų indelio:

Saldžios burokėlių salotos su pekano riešutais ir obuoliais

1 V.Š. rudojo cukraus
2 a.š. sviesto
1/3 puodelio pekano riešutų puselių
3 V.Š. aliejaus
5 a.š. obuolių acto
1 skardinė marinuotų burokėlių skiltelių, nusausintų (411 g indelis)
1 vidutinio dydžio Golden obuolys, nuluptas ir supjaustytas kubeliais

Keptuvėje ištirpdykite sviestą ir cukrų, įdėkite pekano riešutus. Virkite ant mažos ugnies pamaišant apie 3-4 minutes, kol susidarys karamelė. Atvėsinkite.
Sumaišykite aliejų ir actą, užpilkite šį plakinį ant burokėlių ir obuolių ir išmaišykite.
Įdėkite pekanus tik patiekinat į stalą. Patiekti galima ant salotų lapų.

PS. Gamino jas MB. Padaugino acto, tad gavosi saldžiarūgštės. Dar truputėlį persvilino pekanus :) Iš esmės - labai skanios salotos. Vietoj pekanų galit dėti graikiškus riešutus, turbūt jie bus pigesni. Jei naudosite marinuotus su actu burokėlius, atitinkamai pamažinkite acto kiekį užpile.

Skrebučių apkepas

Nusipirkau specializuotą kalėdinių patiekalų žurnaliuką "Taste of Home. Holiday". Šį rytą pusryčiams išsikepėm vieną apkepėlį, kurio receptą radau šiame žurnale. Patiko tuo, kad darbo labai mažai, o ant stalo garavo tikrai karališki pusryčiai... Nuotraukytę įdėsiu kažkada vėliau, kai per kelsiu iš foto aparato į kompiuterį ;)



Prancūziškas skrebučių apkepas
(12 porcijų)

1 kepalėlis (10 oz arba 290 g) Prancūziško batono, supjaustyto į 2,5 cm (1 inch) skersmens kubelius,
8 kiaušiniai,
3 puodeliai pieno,
4 a.š. cukraus,
1 a.š. vanilės ekstrakto,
3/4 a.š. druskos (nebūtina).

Pabarstymui:
2 V.Š. sviesto,
3 V.Š. cukraus,
2 a.š. cinamono.

Klevų sirupas (nebūtinas).

Į riebalais išteptą kepimo indą (33 cm x 23 cm arba 13 inch x 9 inch) sudėkite batono kubelius. Dubenyje suplakite kiaušinius, pieną, cukrų, vanilę ir druską. Užpilkite ant batono. Uždenkite ir laikykite šaldytuve 8 val. arba per naktį.
Išimkite iš šaldytuvo 30 min. prieš kepimą. Uždėkite ant viršaus sviesto gabalėlius. Atskirame inde sumaišykite cukrų ir cinamoną, apibarstykite ant apkepo viršaus.
Uždenkite ir kepkite iki 180 C (350 F) įkaitintoje orkaitėje apie 45-50 min. arba iki tol, kol peilis įsmeigtas į apkepo centrą ir ištrauktas lauk būna švarus. Išėmę palikite 5 min.
Patiekite su klevų sirupu.


P.S. Aš dariau iš pusės porcijos. Ir turėjau benusibaigiančią savo keptą Ciabatta, bet ji čia irgi puikiai tiko. Valgėm su kažkuo panašiu į klevų sirupą ir su šviežiom avietėm. Skanu ir mažai darbo...

Ruduo. Moliūgų pyragai

Vasara toks metas, kai esam pilni energijos. Gal saulė jos suteikia, gal vien mintis, kad vasara, kad ji tokia trumpa, kad jos laukėm ištisus metus. Kad reik bėgt ten, šen ir dar kažkur, kad reik suspėt tą, aną ir dar kažką, aplankyt draugus, gimines, su jais iškept begales šašlykų ir kepsnių... Tokia suirutė, toks mielas šurmuliukas.
Po jos ateina ramybė. Viskas susidėlioja į vietas, grįžta į senas vėžes ar įgauna naują ritmą. Pradeda rimti siela. Šurmuliukas išgaruoja. Vėl gyvenam pagal laikrodį. Vėl stebimės, kad jau rugpjūčio 31 dieną mieste prigužėjo tiek studentų, jog Maximos lentynose nebeliko batonų ir kefyro, o keliuose susidaro spūstys, kurių nebuvo visą vasarą.
Gera prisimint vaikystę, mokyklą, universitetą. Gera grįžt į ritmą ir užsuost ramybę. Užuost rudenį, pajust jo gaivą, trumpėjančias dienas, pamatyt nuo žvaigždių ryškų dangų, užuost prinokusius (tiksliau – supuvusius) obuolius, ryškėjančius ir taip silpnai ant medžių benusilaikančius lapus, užuost dirvą. Kažkodėl pastarąją užuodžiu tik per bulviakasį. Visada jo laukiu, nos nepamenu, kada pati kasiau bulves. Tiesiog tai vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų. Toks labai šiltas – kvepiantis cepelinais, talka ir rudeniu. Pastaraisiais metais bulviakasį tik užuosdavau. Tikra ta žodžio prasme – grįžti vakare po darbų ir jauti, kaip visas užmiestis kvepia dirva, kaip stovi prikasti bulvių maišai. Grįžus užsikuriu židinį, pajuntu dūmų kvapą, pašaunu į orkaitę kvepiantį obuoliais ir cinamonu pyragą, išsidrebiu su karštos arbatos (ar vyno) puodeliu ir ilsėdamasi žiūriu kokia kvailą naujojo sezono TV laidą ar „kultinį“ 22 valandos serialą...
Deja... Šiemet rudens nejaučiu. Siela nenurimsta. Nėr nei namų jaukumo, nei bulviakasio, nei supuvusių obuolių. Ir, kad ir kaip stengčiausi, nei obuoliai, nei cinamonas čia nekvepia rudeniu. Oras čia dar alsuoja karščiu. Studentų nematau visai, Walmarte nepritūkstu nei duonos, nei kefyro... Tiesa, visur reklamuojamasi, kad jau ruduo, išleisti visokie nauji rudeniški kvapai, parduotuvių vitrinos perkrautos visokio pobūdžio ir paskirties moliūgais, klaikiom Halovyno nakties pabaisom, lūžta nuo visokių kostiumų vaikams. Pas mus panaši šventinė nuotaika tvyro pieš Kalėdas. O čia taip ruošiamasi tik Halovynui. Komercija, tačiau jokio realaus rudeniško pojūčio. Jokio įvado į rudeninį poilsį... Tiesa, šią savaitę Halovynas jau apleidžia pozicijas Kalėdiniams kvapams ir atributikai... Dar didesnė komercija. O juk šiandien tik spalio 4 diena…
Turbūt, esu reklamos auka, mat pasidaviau tai komercijai ir nusipirkau moliūgėlį. Pasidaviau ir amerikietiškos virtuvės subtilybėms, mat iš jo iškepiau moliūgų pyragą. Tiksliau, net du pyragus. Ir kiekvienas jų labai „amerikoniškas“ :D


Moliūgo pyragas


Pirmąjį kepiau išskirtinai pagal šį receptą . Iš vieno moliūgo gavosi 600 g moliūgo piurė. Tiesa, neturėjom malto imbiero, tad nedėjau jo visai.

Skonis – neįprastas. Pusę pyrago užsišaldėm ir laikom tai dienai, kai norėsis „kažko toookio“.

Tiesa, pamiršau paminėt faktą – gal mano kepimo forma per maža, gal įgūdžiai dar neamerikietiški, tačiau man liko apie pusę litro to moliūginio įdaro. Su visais cinamonais, kiaušiniais, cukrum...

Ilgai sukau galvą, kur ją panaudot. Ir kadangi dar galva nepailsėjus, tad nesugalvojau nieko geriau, kaip... antras moliūginis pyragas :). Googlo platybėse susigundžiau Moliūginiu pyragu su kreminiu sūriu (laaaaabai amerikietiška).

Pyrago pagrindą dariau pagal receptą. O į turimą pusę litro įdaro pridėjau Philadelfijos kreminio sūrio, varškės (deja, čia turim tik grūdėtą), berods, vanilino ekstrakto. Gal dar šio bei to, nebepamenu. Galiausiai viską iškepiau ir gavosi nuostabaus skonio pyragas burnoje tirpstantis, kurį rekomenduočiau pasigamint namuose visiems. Jo spėjau užšaldyt trečdalį.


P.S. Nuotaukose (labai nekokybiškos, žinau, nu nebus iš manęs fotografės) lėkštėj su mėlynu krašteliu pirmasis pyragas, o baltoje lėkštėje - pyragas su kreminiu sūriu.

Deja, nei pirmas, nei antras nekvepia rudeniu. Tuo tikru, lietuvišku...