Vizitas pas gydytoją. KFC

Išaušo labai gražus rytas ir diena, kurios nelabai laukėm... Gražus jis dėl saulytės už lango, dėl to, kad MB pasiėmė pusę laisvadienio, ir dar dėl to, kad mažoji išmiegojo ilgiau už mus - toks stebuklas įvyksta retai.
O nelaukėm dienos dėl to, kad šiandien pirmas vizitas pas gydytoją. Ačiū Dievui, mes esam sveiki. Tiesiog nusprendėm prirašyt mažąją pas daktarą ir "pravaryt" 2 metų techninę apžiūrą. Eilės laukėm apie dvi savaites. Vakar gerą valandą plušau prie žodyno - išssirašinėjau maistą, kurį ji valgo, ligas, kuriomis prasirgo, ieškojau vaistų sudedamųjų dalių lotyniškai, dar verčiaus jos gimimo svorį ir ūgį iš kilogramų ir metrų į jų nelemtus svarus, uncijas, pėdas ir pan. (ir, kaip paaiškėjo šiandien, iki galo ir nedaskaičiavau kažko...). MB grįžęs po darbo dar viską sutikrino, suruošė reikiamus dokumentus (skiepų pasą, jos tapatybės kortelę, draudimą). Tad morališkai kaip ir buvom pasiruošę...
Mažajai irgi kelis kartus kartojau, kad ryt važiuosim pas dėdę daktarą. Na, kol nelabai gaudos, kas ten per dėdė ir ką jis daro, tai lyg ir laukė vizito.
Pagaliau nuvažiavom ten. Medicinos centras nedidukas, kažkuo primine mūsų Lietuvoj lankytą Saulės kliniką. Informacijoj davė šūsnį popierių, patikrino draudimo kortelę ir liepė eit į laukiamąjį jų užpildyt. Laukiamajan buvo televizoriukas su filmuku, kažkoks lavinamasis ergonominis kubas, dar kažkos žaidimas ant sienos, tad mažoji nenuobodžiavo.
MB užpildė begalę lapų (nemačiau kas ten, bet turbūt bendra informacija - kada gimė, kiek svėrė, vardas, pavardė, draudimo dokumentai ir pan.). Kai grąžino tuos popierius į informaciją, gavo dar krūvą popierių užpildyt apie mažosios ligas (kaip gimė, kaip maitinom, kuo sirgo), vystymąsi, daug psichologinių testukų, raidos testų ir pan. (pvz., ar vaikas sugeba paspirt koja kamuolį, ar moka lipt laiptais, ar skiria žodelius "Tu, aš, man, tau", ar jungia bent du žodžius, ar mes ją suprantam ir t.t. ir pan.). Galiausiai mus pakvietė sesutė į tokią "kamurkę" - nu tikrai mažas kabinetukas. Ten liepė išrenkt mažąją nuogai, leido palikt pampersą, jei jis sausas, tada ją pasvėrė (13,2 kg), pamatavo ūgį (91,5 cm) ir galvytės apimtį (48 cm). Po to liepe laukt gydytojo nusirengus (mažajai, aišku), davė tokį mažiuką ligoninės chalatuką, jei kartais būtų šalta. Aišku, laukėm ilgai. Mažajai iš karto jau atsibodo, vis prašė "namo, noju namo". Bandžiau ramint, kad greit ateis dėdė daktaras, bet ji sakė, kad "ne-no dėdė". O ir tas vaizdas jos su chalatuku man davė per širdį - taip kažkaip nori nenori, imi įsivaizduot, kad ji ligoniukas :((((
Gydytojas prieš įeidamas pasibeldė, susipažinimui padavė savo ranką ir pasakė vardą, mudu su MB irgi prisistatėm. Jis dar pakalbino mažąją ir iš karto suprato, kad čia ta persona, su kuria reikia laikytis pagarbaus atstumo :)))))
Po to šiek tiek pasikalbėjom, uždavėm jam kelis klausimus apie mažosios mitybą, kokius vaistus naudojam, dėl alergijos šokoladui, dėl plaukuotumo ir pan. Jis parodė ūgio ir svorio lenteles - pagal visus jų standartus, mažoji, pasirodo, jau ir netokia maža - gerokai viršija vidutinį ūgį ir šiek tiek vidutinį svorį. Galvos apimtis irgi virš vidurkio, tad, pasak gydytojo, ji labai proporcinga ir jokių spec. dietų ar specialios priežiūros jai nereik. Dar liepė kažkaip supažindint ją su "žmonių" maistu, bandyt palikinėt jį ant stalo ir tikėtis, kad išauš diena, kai ji juo susidomės. Iš esmės, net pagyrė, kad ji negeria nieko, išskyrus vandenį ir pieną, mat jei gertų pakelines sultis, gautų daug nereikalingų saldiklių ir cukraus.
Po to sekė linksmiausia dalis - mažosios apžiūra. Manau, gydytojas padarė klaidą, kad pirmiausia apžiūrėjo jos akis - išjungė šviesą, tada žiūrėjo, kaip ji seka jo degančia lempelę, dar pašvietė jai į akis. O va to ir užteko, kad zyzimas virstų klykimu. Na, visa likus apžiūra praėjo dideliam triukšme. Gydytojas klausė (nežinau, ar ką girdėjo per tą žviegimą) plaučiukus, širdutę, apžiūrėjo, kaip ji lanksto kojas, rankas, patikrino ausis ,apžiūrėjo visą kūnelį. Kaip ir nerado, prie ko prisikabint, nors tai mes ir patys žinom, kad auginam super sveiką mergaitę (dažniau mums reikia vaistų nuo jos sveikumo, nei jai pačiai :))))) ). Dar sakė, kad labai gerai išvystytas jos balsas :)))) Dar atsišvietė skiepų pasą, pasakė, kad pagal jų rekomendacijas mums trūksta Hepatito A skiepo ir vėjaraupių, bet kol kas pasakėm, kad apie juos pagalvosim. Iš esmės, esam prieš skiepus. Turiu planą chuliganą, kad vėjaraupiais ją kaip nors Lietuvoj prasargdinsim (tad kai ruošimės į Lietuvą, visi, kurių vaikai sirgs vėjaraupiais, rėkit garsiai). O dėl kitų skiepų, skiepysim nebent be jų neleis į kokį darželį...
Mažoji jau senokai turi visus dantis, tad gydytojas pranešė, kad iki maždaug 6 metų galim naujų nesitikėt. Gražiai atsisveikino ir išėjo, pasakęs, kad galim rengtis.
Mažoji labai džiaugės, kad pagaliau važiuos "namo". Aišku, mes jai nepranešėm, kad prieš tai ji dar turės paaukot šiek tiek kraujo :)))) Kraujo ėmimo procedūra, aišku, buvo ne tiek skausminga, kiek vėl garsi. Leidau šiuo "malonumu" pasidžiaugt MB (mat aš visą pavasarį ir vasarą tas procedūras viena iškenčiau Lietuvoj) ir į laboratoriją nėjau. Vietą, iš kurios ėmė kraują, užklijavo pleistriuku, ir dar jį apvyniojo blizgiu popieriuku (vaikų džiaugsmas, švyti prieš saulę). Aišku, mažoji be perstojo klykė ir prašė "namo, namo". Ir dar rodė savo apvyniotą pirštą ir klykė, kad ten "popė" (iš klyksmo supratau, kad didesnė už ją pačią).
Prieš išeinant seslė leido pasirinkt vieną žaisliuką, bet mažajai jie visi buvo iki lemputės, tad išrinkau dramblį. Galiausiai išėjom į lauką, prieš tai per ašaras mažoji gana aiškiai atsisveikino su informacijos personalu, su tokia džiaugsminga tonacija pasakydama "Bai bai". Galiausiai visi susiropštėm į mašiną - mažoji, jos katinas Simas, kuris važiavo kartu, "popė" ir aš su MB. Pažadėjom, kad jau sumažint tuos begalinius skausmus, jog važiuosim valgyt bulvyčių.

Pietavom greito maisto restorane KFC. Vien dėl bulvyčių ten užsukom, nes nepatiko man jis nei Lietuvoj, nei čia. Aišku, visą kelią iki jo "popė" nedingo, ir ten, kol užsisakinėjom, ta "popė" buvo didžiulė. Galiausiai nuėmiau tą pleistrą ir "popė" dingo.
Praėjus porai valandų, ji net neatrinko, iš kurio piršto tą kraujuką jai emė. Tad toks jausmas, kad tas pleistras buvo skaudžiau už viską - mat akys mato, kad ten "popė"...

Beje, kiek vizitas kainavo, nežinom. Sąskaitą gausim paštu. Tikimės, kad tilpsim į 100-200 USD.
Sekantis kartas, jei viskas gerai, po metų. Labai tikiuos, kad mažoji nesirgs ištisus metus :))))))

Sėdžiu dabar su galutinai išūžta galva. Ir galvoju, kad geriau jau nieko rimto mažajai nenutiktų - jokių lūžių, jokių skilimų ar siuvimų. Nepakanti ji, į viską reaguoja labai emocionaliai. Normalu jos amžiui... Geriau pagalvojus, aš nepakanti už ją dar labiau - man be proto sunku iškęst kelias valandas beprasmio zyzimo/klykimo/žviegimo...

Trumpai apie šiandienos pietus ir "restoraną". Protu nelabai suvokiu, kaip tokios įstaigos gali vadintis restoranais, bet šiandien nėr jėgų į tai gilintis. KFC, kaip daugelis žino, prasiilgina iki Kentucky Fried Chicken. Eilinė niekuo neišsiskirianti greito maisto kavinė. Tokių stengiamės vengti ir apeit. Bet kartais va taip pasitaiko, kad skubam ir tokios "fastfoodinės" išsigelbėjimas, kai pažadam garbingam šeimos nariui bulvyčių. KFC Lietuvoj, Kaune, buvau gal du kartus. Nesužavėjo niekuom. Čia, JAV, šiandien apsilankėm pirmą kartą.
MB pasiėmė kažkokį sumuštinį-burgerį. Aš - neaiškios kilmės vištos gabalėlių. Šalia dar buvo kažkokia bandelė. Irgi neaiški. Tad ją palikau. Per daug pipirų, per daug prieskonių, per mažai valgomų dalykų.
Visa tai mums kainavo 10,91 USD. Palyginus - pigu. Bet pigiau turbūt nevalgyt visai...
Stenkitės venkti tokių vietų, bet nors kartą gyvenime - būtinai apsilankykite :)))))

Sekmadienio pusryčiai. Restoranas Le Peep

Kaip bebūtų keista, šįryt nubudome visi trys kartu. Tokia proga savaitgalį būna labai retai, nes dažniausiai pabunda viena mažoji ir išsitempia vieną rytą mamą, kitą rytą tėtę. O šiandien toks netradicinis sekmadienis, kai mažoji miegojo net iki 9 val. ryto, tad prabudau anksčiau už ją (sekmadienis - mamos diena, kada jai leidžiama miegoti kiek tik nori, arba kol tėtis užsinori valgyt) ir nebenorėjau miego. MB pasiūlė nuvažiuot kažkur papusryčiaut. Aišku, kol išsikapstėm, praėjo labai daug laiko. Palindau po dušu, po to prisiminiau, kad penktadienį sudėginau feną, tad teko pasėdėt ilgėliau, kol pradžius kasos. Tada mažoji užsimanė pažaist, vėliau - pažiūrėt filmuką, kažkas tikrinos el. paštą, kažkas plepėjo skype. Tad iš namų išvykom po 11 val. MB išrinko kažkokį restoranėlį, kurį rekomendavo man vietinių mamyčių forume. Restoranas vadinasi Le Peep ir yra tolokai nuo namų, apie 20 min. kelio. Aišku, kad ne pėsčiomis. Kadangi šiandiena labai bjauri, nes visą dieną lyja, tad restorane žmonių nebuvo daug. T.y., staliuko laukėm tik 5-10 minučių ir neteko jo laukti lauke. Restoranas, kiek supratom, labiau orientuotas į pusryčių, vėlyvų pusryčių (branch) ir priešpiečių-pietų (lunch) meniu. Pažiūrėjus jų internetinį puslapį, pasirodė, kad restoranas bus prabengesnis. Iš esmės - interjere nieko įspūdingo, turbūt nepastebėjau nei vieno paveiklos, nei vienos kažkokios įdomesnės detalės. Belaukiant staliuko, į akis krito didelis kavos asrotimentas - espresso, kelių rūšių latte, machiato ir pan. Nu didelis pliusas restoranėliui vien dėl kavos pasirinkimo. Iš karto žinojau, kad gerius Latte Vienna - su šlakeliu vanilės ir cinamono sirupo. Staliuką gavom atokiau, kuo labai džiaugėmės, nes kažkaip nesmagu sėdėt ten, kur daug žmonių stovi šalia durų ir laukia savo eilės, vis mintyse skaičiuodami kąsniu ir akimis ragindami greičiau pabaigti :)))) Minusas - staltiesės. Nu kažkokios baisios spalvos ciratkės. Dar vienas minusas - jokių kreidelių ar panašių pasilinksminimo priemonių mažajai. Tad kol užsisakėm, kol iškepė, klausėm nemažai priekaištų, kaip ji nori "bliablia" (=blynelių) ir "buba" (=bulvių). Kaip ir daugelyje pas mus pusryčius (ir ne tik) teikiančių restoranų, taip ir šiame negrojo jokia muzika, tad vyravo nemažas šurmulys, triukšmas, šakučių kritimai ant grindų ir pan. Aš tokį šurmuliuką vadinu "valgykline aplinka". Nieko romantiško, galbūt smagu susibėgt su draugais ir pasišnekučiuojant sukirst vėlyvus pusryčius. Meniu asortimentas platus. Kažkaip pažadėjom mažei blynelių, tad paėmiau su šokolado gabaliukais (ėmiau pamažintą porciją, nes mažė gi pas mus apskritai nevalgo normalaus maisto). Sau kažkaip užteko proto pasiimt mini omleto su daržovėm versiją, o MB prigriebė kažkokį blynelių sumuštinį (iš tikrųjų, nieko panašaus į sumuštinį ten nebuvo). Įdedu čia MB patiekalo aprašymą originalo kalba, pabrauksiu esminius žodžius, o jūs jau darykit savo išvadas pagal nuotrauką.

Pancake Sandwich. One farm fresh egg, two light and fluffy mini pancakes. Served with two strips of bacon, whipped butter and syrup.

MB "sumuštinis"Iš pradžių atnešė kavą. Super - stikliniai aukšti puodeliai, neapsakomas aromatas. Taip priminė Lietuvą...
Kol laukėm patiekalų, stebėjau, ką valgo kiti ir pradėjau gailėtis, kad apskritai kažką paėmiau mažajai, nes jau tada supratau, kad būtų užtekę mūsų maisto jai .
Mažei buvo nuobodoka, tad ji ant stalo atrado šiokį tokį atradimą - džemą. Aišku, iš karto pamatė braškę ir pasakė, kad jos nori (braškių džemo). Mes likom baisiai išsižioję, kokius tris kartus jos atsiklausiau, ar ji tikrai nori valgyt, ar tik žaist. Nu ji lyg ir aiškiai bukai mamai rodė, kad norėtų tą reikalą valgyt. Net šaukštą man parodė. Pakabinau m ažą gabaliuką džemo - ir įvyko stebuklas, ji iš tikrųjų išsižiojo :D Aišku, labai raukės ir antro kąsnio nebenorėjo. Bet po to užsižaidė su likusiais džemukais ir MB sumaitino jai visą dėžutę braškių džemo!!! Sakau, gal restoranui dėt pliusą vien už tai, kad mano vaikas paragavo kažko naujo, ko anksčiau net uostyt nesutikdavo :)))))
Galiausiai sulaukėm. Mažoji gavo du "mini" blynelius, aš savo "mini" omletą, o MB - savo blynų sumuštinį. Aišku, daugiau nei pusę parsivežėm namo, bus rytoja us pusryčiams ar vakarienei. Antrą kartą šiandien valgėm tik apie 19:30.

Mažoji ir jos blyneliai:

Mano omletukas:

Sąskaitą irgi gavom įdomią tuo, kad ją reikėjo susimokėt kasoj prieš išeinant (ne padavėjai). Sąskaita už maistą su mokesčiais - 27,40 USD. Tipsai +5 USD.

Kažkada ten būtinai grįšim, bet turbūt dar bandysim atrast tą sąvajį pusryčių restoranėlį, į kurį norėtūs grįžti kas savaitgalį...

Be proto pasiilgau Čili picos...

Outback Steakhouse restaurant

Šį kepsnių restoraną "atradom" ir pamilom dar pavasarį. Maistas jame skanus, ypač man, kuri šiaip 5 kartus per dieną galėtų valgyti tik mėsą. Paskutinį kartą jame lankėmės praėjusį savaitgalį. Oficialius Outback Steakhouse restorano tinklapis yra čia. Iš pirmo žvilgsnio, tai paprasta amerikietiška steikinė, su amerikietiška dvasia, amerikietišku interjeru. Personalas daugmaž malonus. Meniu pakankamai platus, tad galima pasirinkti ir pagal skonį, ir pagal piniginę. Pavasarį pamėgau jame Pipirinį didkepsnį, beveik gerai iškeptą. Kiek teko aplankyt steikinių Lietuvoje ar paragaut didkepsnių restoranuose, nieko panašaus neradau. Aišku, jis labai didelis ir aštrokas. Tad kai noris kažko švelnesnio, užsisakau kiaulienos kepsniukus su apysaldžiu padažu (Sweet Glazed Roasted Pork Tenderloin, 10,95 USD). Bėda ta, kad labai dažnai atvažiavus vakare šio kepsnio tiesiog nebūna.


(Ši foto ne mano, o iš oficialaus jų tinklapio meniu)

Kas be ko, restorane užsisakius patiekalus, atnešama jų firminė duonelė. Duonelė yra saldoko skonio, bet tamsi, greičiausiai gerai uždažyta kakava ar molasses. Čia tikras gėris, nes ją mėgsta ir MB, ir mažoji. Foto radau internete, atrodo maždaug taip:

Kai bebūtų keista, MB praėjusį savaitgalį užsisakė žuvį (Fresh Tilapia with Pure Lump Crab Meat, 14,95 USD). Negaliu apibūdint skonio, nes nesu žuvies fanė. Dar jis pasiėmė šviežių salotų lėkštę (House salads, 2,50 USD).
Mažajai užsakėm skrudintų bulvyčių.

Aš dar išbandžiau Mojito kokteilį, bet ne įprastą, o su vyšniom ir gal persikais. Asmeniškai man per saldus (BCP Mojito, 5,95 USD).

Galiausiai visi trys laimingi, prisotintais pilvukais, gavom 39,99 USD sąskaitą (priedo palikom 8 USD arbatpinigių). Tad patiekalai tikrai nėra žvėriškai brangūs.

Kukurūzų miltų blynai. Tobulas vaikas

Turiu kelias laisvas minutes, kol mažoji miega. Vėliau teks ją kelt ir abi kartu važiuosim parsivežt MB iš traukinuko, nes šiandien mokyklėlės diena, o tai reiškia, kad mašina pas merginas. Beje, vakar įkvėpti Austėjos blogo įrašo ėmėmės kiek kitokių auklėjimo priemonių. Po 1,5 val. bliovimo, ašarų upelių, galvos trankymo į sieną, po visų laaaaabai garsių priekaištų, mūsų šeimoje atsirado nauja mergaitė - kuri išmoko pati apsirengt, kuri nezyzia, kai tėvai pasako "Ne", kuri moka žaist viena, kuri net restorane elgės be galo mandagiai ir visą vakarienę išsėdėjo vienoje vietoje, netampydama tėvų su savo "eime, eime". Kuri vakare suprato, kad 21 val. laikas miegoti, tad reik susitvarkyt savo žaislus, eit į vonią ir pasiprašyt dantų šepetėlio su pasta. Galiausiai, be atsikalbinėjimų nupėdino pati į savo lovelę. Kas keisčiausia, ji net šiandien mokyklėlėje darė tai, ko nedarė ištisus du mėnesius. Tiesa, dar buvo verkimo priepuolis šiandien, kai tėvai atsisakė ją nešti gatvėje ir liepė eit pačiai. Bet po 10 minučių nuoširdaus pabliovimo, ji pribėgo prie mūsų ir padavė mums savo rankytes ir laiminga pėdino pati. Norėčiau tikėt, kad tai truks amžinai, bet protas suvokia realybę. Tačiau šios dvi dienos buvo tobulos ir tokios įkvepenčios.

O čia tie išgirtieji sveikuoliški blynai:

Kukurūzų miltų blynai su uogų kompotu

1/2 puodelio kukurūzų miltų,
1/2 puodelio miltų,
1/2 V.Š. kepimo miltelių,
1/4 a.š. druskos,
3/4 puodelio pieno (patartina neriebaus ar sumažinto riebumo),
1 didelis kiaušinis,
2 V.Š. augalinio aliejaus,
2 V.Š. medaus,
1/2 a.š. vanilės ekstrakto.

Miltus ir kukurūzų miltus bei kepimo miltelius ir druską sumaišyti dubenyje. Įpilti pieną, įmušti kiaušinį, supilti aliejų, medų ir vanilę. Gerai viską išmaišyti.
Įkaitinti keptuvę, į ją pilti apie 1/4 puodelio tešlos, apkepti vieną pusę, kol pasirodys burbuliukai, o tada apversti blynelius ir apkepti kitą pusę. Iš viso gaunasi 8 blynai. Porcija - 2 blynai.

Kadangi jie jau laaaabai sveikuoliški, aš į tešlą įdėjau dar porą šaukštų žemės riešutų kremo, o į MB blynelius dar įpjausčiau pusę banano.

Tame pačiame žurnale radau gerą patarimą, kad vietoj uogienių naudot šaldytų uogų kompotą - šaldytas ar šviežias uogas pakaitinti su šlakeliu vandens, cukrumi ir citrinos žievele, galite įdėti mėgiamų prieskonių, pvz., cinamono. Visą šį karštą kompotą-uogienę pilkite ant blynų ir skanaus!

Beje, padariau atrdaimą, kad pirmiau į šaukštu atmatavus aliejų, po to - medų, medus labai lengvai nubėgo nuo šaukšto.

Šaltinis: Žurnalas Prevention, 2010 February

Su įsibėgėjusiais Naujais Metais! Restoranai

Taip jau atsitiko, kad sulaukėm Naujųjų - gražesnių, turtingesnių, laimingesnių, sveikesnių. Ir tingesnių - taip gera atsipūst po praėjusių metų galo, po viso šventinio streso, po antrojo mažosios gimtadienio.
Naujieji man tikrai prasidėjo puikiai - pirmą kartą MB iššovė ne kokį tai šampanizuotą vyną, o tikrą šampaną. Dėl skonio nesiginčijama - išgėrėm visą butelaitį, bet, matyt, kol jauni, nelabai matom skirtumų tarp šampano ir šampaniūkščių, tad retom progom tenkinsimės pastaruoju. Dar jie buvo labai geri tuo, kad nuėjom labai anksti miegot - gal penkiolika po vidurnakčio. Ir dar labai įdomūs tuo, kad nei matėm, nei girdėjom nei vieno fejerverko :)))))
Aišku, pateikiau sau žodinį pažadų planą - na, kaip ir kiekvienas normalus žmogus turbūt pasižada kažką padaryt/pamatyt/pabaigt naujais metais. Pasižadėjau sau valgyt sveikesnį maistą. Stengiuos to pažado laikytis, nors kartais skaniai sugriešinu. Deja, MB liko nelabai sužavėtas sveika mityba, nors stengiasi mandagiai nutylėt :D Pvz., jį labai nustebinau vakarykščiais pusryčių blyneliais. Receptą išversiu vėliau. Bet paragavęs jų jis taip nuoširdžiai sušuko: "O, Dieve!". Bet pirmą kartą pamačiau tokį jį nuoširdžiai pasišlykštėjusį. Visada stengdavos ragaut dantis sukandęs ir po maisto pakrapštymo lėkštėje pasakydavo: "Ačiū, aš šiandien sotus, nenoriu valgyt". Tad likau labai smagiai sužavėta jo nuoširdumu. Nepaisant to, jis ant mano sveikuoliškų blynelių užsidrėbė porą šaukštų grietinės ir suvalgė visą porciją - cielus blynelius.
Ačiū Dievui, tas šampanas nekalė man į galvą ir turėjau proto šiemet neprisižadėt pradėt sportuot. Nu taip dabar gera ant dušios, kad nepadariau šitokios kvailystės ir neužsikroviau sau ant gležnų pečių sunkios neįgyvendinamos naštos...
Dar pasižadėjau parašyt čia dažniau ne apie maistą, o apie mūsų gyvenimą ir smagius (arba nebūtinai) atradimus svečioje šalyje. Tad nuo šiandien papasakosiu, kokius restoranus mes aplankom ir kokius įspūdžius parsinešam iš jų.

Penktadienio vakarą po MB darbo nusprendėm kažkur pasižmonėt ir užkąst kažką lengvo. Užsukom į netoliese namų esanti Fire Birds restoraną. Turbūt čia galite pašniukštinėti oficialiame šio restorano tinklo puslapyje. MB bandė užrezervuoti vietą iš anksto, tačiau penktadienio ir šeštadienio vakarais jie nepriima rezervacijų. Bet pasiseke - vietą gavom iš karto, laukti nereikėjo (kažkada seniai bandėm į tą restoraną patekt, bet pasakė, kad teks laukt apie 30-45 minutes, o su mažaja tai nemenkas darbas, tad pasidavėm). Mes, kadangi užėjom tik užkąsti, tad šį kartą apsiėjom be alkoholinių gėrimų :D Aš pasiėmiau arbatos, MB bandė užsisakyt Latte kavos, bet čia gi ne miela Lietuva, o Amerika - Latte ir Kapučinas čia tik kavinėse. Tad ir jis gavo arbatėlės (didelis minusas restoranui). Aš užsisakiau Cezario salotų (Caesar salat 6,95 USD), MB pasiėmė sumuštinį su jautiena (French Dip 12,95 USD). Papildomai prie salotų pasiėmiau vištienos (Wood Grilled Chicken 4,00 USD). Kažkaip esam Lietuvoj įpratę Cezario salotas gaut su vištiena ar kalakutiena, o čia reikia jų nepamiršt užsisakyt, mat tektų valgyt skanią žolienę su sūriu. Aišku, padavėja liko nesužavėta, kad neimam alkoholinių gėrimų ir užkandžių. Ir plius dar vaikui nepaėmėm nei menkiausio kąsnelio!!! Kaip ir dauguma restoranų, belaukiant patiekalų, pavaišino duonele su kreminiu sviestu. Duonelė išvaizdi, panaši į ciabatą, bet nesužavėjo, net mažoji nevalgė. Salotų, kaip ir tikėjaus, gavau bliūdą. Įveikiau kiek daugiau nei pusę. Skanios, patiko (pliusas restoranui) - traškios, daug sūrio, skanus padažas, labai skani grilio vištiena. Tuo tarpu MB sumuštinis atrodė maždaug taip - prancūziškas batonas perpjautas į dvi dalis, kiekviena jų prikišta po kokia 300 g smulkiai supjaustyto (shave) jautienos steiko (gražučio, raudonučio, tokiooo beveik kraujuojančio). Šalia skrudintos bulvytės (mažosios maistas), dubenėlis jautienos sultinio (į jį reiktų mirkyt tą sumuštinį) ir labai skanios kopūstų salotos. Aišku, MB įveikė gerą pusę porcijos. Kadangi mėsa jam pasirodė per sūri, tad išsinešimui maisto neprašėme. Turbūt tai didelė nepagarba ir dar didesnis neetiketas, bet man labai sunku išmetinėt maistą, geriau jau palikt jį lėkštėse. Sąskaita su "tipsais" - beveik 38 USD.
Pasak vertinimų, tai geras restoranas, su labai geru griliaus maistu, smagia aplinka ir pan. Mums jis nepasirodė jaukus, palyginus ir brangokas, nesužavėjo ir padavėjai. Ir neturi Latte :)
Išeinant nustebino tai, kad restoranas buvo sausakimšas, dar žiauriai daug žmonių laukė savo eilės į jį patekti (priminsiu, tai buvo eilinis penktadienis). Labai daug žmonių sėdėjo-stovėjo tiesiog prie baro (man kažkuo priminė mūsų naktinius Vilniaus klubus, tokius kaip Pabo Latino ar Mojito Naktys). Beje, iš restorano išėjom mes truputį po 19 val.

Šiandien vėl valgėm mūsų pamėgam Outback Steakhouse restorane. Bet apie jį - kitą kartą ;)