2010 m. gegužės 13 d., ketvirtadienis

Alsuojantis vasara Mojito :)

Senokai čia besireiškiau, tad visą dieną šiandien galvojau, ką tokio parašius, kokį receptą įdėjus, kad pateisinčiau tą ilgą tylą blog'e. Buvo planas išverst savaitgalį ant grotelių kepto karibietiško kiaulienos kepsnio su visais priedais receptą. Jis tikrai pateisintų tylą, bet nuoširdžiai tariant - tingiu verst.
Dar galvojau gal papasakot apie kelionę. Parktiškai pats laikas, nes prabėgo nemažai savaičių, pasimiršo maži nesklandumai (jei tokių apskritai buvo), nuovargis ir liko tik gražios emocijos.
Dar galvojau aprašyt, kaip kraustėmės į namą (o taaaaaiiiiip, palyginus su tuo vieno kambario šiltnaminiu butu - čia tikras rojus). Nu neišpasakytai geeeera. Visų pirma, mažoji turi savo kambarį, savo erdvę ir aš pagaliau išsimiegu naktimis. Paprasčiausiai, negirdžiu jos. Dar gal miegu todėl, kad kažkaip pasidarė norma eit miegot 1-3 valandą. Tiesiog, čia laikas išgaruoja, dingsta, o vakare noris bent kelias minytes pasėdėt, pažiūrėt savo serialą (šį kartą užsikabinom už "Dingusių"), permest akimis skelbimus, gal kas parduoda kokią "nuliovą" spintą, kėdę ar stalą, suplanuot savaitgalius... Dar vakarais, praktiškai naktimis, gaminu valgyt rytdienai - visą dieną nėr kada, o vakare ima ir užgraužia sąžinė, kad va, vėl alkanas MB ryt turės valgyt nesveiką greitą brangų maistą... O kur dar Facebook'o fermikė - nu neleidžia sąžinė apleist ūkio... Taip ir gyvenam...
Beje, ryt vėl anksti keltis, mat mūsų mažoji pasirodo paaugo, tad pamokėlių laikas iš 11:15 pasmuko į 9:15. Na gerai gerai, ryt pamokėlė bus 10:15, bet prieš tai aplankysim būsimą mergužėlės darželį, atseikėsim sumelę už vasaros stovyklą, išklausysim eilinę istoriją, koks gražus, nuostabus, protingas (čia visi sprendžia iš išvaizdos) mūsų vaikas... Taip, kaip supratot, jai atsirado vieta darželyje. Mes be galo tuo džiaugiamės. Na gerai, ne mes, greičiau aš - mat pagaliau pabūsiu viena bent kelias valandas be nuolat ūžiančio radijo (čia ne mano posakis, čia MB taip mūsų pumpurėlį vadina)... Tai va, ryt lyg ir pasirašysim sutartį. Smagu, išskyrus faktą, kad antra diena galvoje skamba "Talentų šou" broliukų "milijonierių" daina, tik truputį kitų formatu: "Iš kur gaut daug pinigų, daug daug pinigųųųųų" :)))))))
Dar galvojau parašyt apie šiandienos pirmą apsilankymą baseine. Bet... nenoriu apie nieką rašyt, noriu pailsėt. O kai ilsiuos, prisimenu atostogas, vasarą (ypač praėjusią, kuri visom prasmėm buvo nereali - daug kelionių, barų, koncertų, naktinių klubų ir super daug energijos)... Ir va tą praėjusią vasarą aš atradau vasaros skonį. Jei kas prašytų pasakyt vasaros spalvą, neabejodama pasakyčiau -"žalia", kvapas - "nupjautos žolės", o skonis - "Mojito". Kaip bebūtų keista, šį kokteilį pirmą kartą paragavau praėjusį sausį, kai po ilgo užsisėdėjimo namie išdrįsau išlėkt į sostinę, atšvest gimtadienį kitaip - be vyro, be dukters, tiesiog praleist gerai laiką su geriausia drauge. Iš pradžių apsilankėm spektakly (tada jis man nepasirodė kažkas super, bet mielai vėl jį aplankyčiau vien dėl to, kad atsipalaiduot, pasimiršt), po to patraukėm į naktinį klubą "Pabo Latino" ir ten paragavau turbūt vieno brangiausių kokteilių. Po to, jei gerai pamenu, dar vieną... O po to visa vasarą visur ieškojau tobulo Mojito, bet tobulesnio už Pabo Latino barmenų gaminamą neatradau. Iki kol pačios su drauge nesiryžom pasigamint jo namuose.
Ir taaiiiip, vaišinu jus vasaros aistra, karščiu, gaivumu alsuojančių kokteiliu ;)

Mojito


Jei "pagooglintumėt", rastumėt nemažai šio kokteilio receptų su skirtingomis proporcijomis, bet jo esmę sudaro 5 ingriedientai:

Laimai (lietuviškai berods tai skamba kaip "limeta" arba "žalioji citrina")
Mėtos,
Cukrus,
Baltasis romas,
Sodos vanduo.

Išbandžiau kelis receptus, kol pagaliau pasigaminau kokteilį, kuris man skanus. Dažniausiai gaminu jį į pusės litro bokalą (nes vis neįsigyjam taurių), tad šiam kiekiui sunaudoju 2 mažus arba 1,5 didelio laimo (supjaustau skiletelėmis norz kiti receptai rekomenduoja naudot tik laimo sultis), saujelės mėtų lapelių (berods originaliam recepte dedas 4-7 lapeliai, bet aš dedu gerokai daugiau), po 2 valgomus šaukštus rudojo ir baltojo cukraus (geriau būtų vien rudasis, bet man taip skaniau, arba galit keist cukraus sirupu).
Laimo skilteles, mėtas ir cukrų patinu taurėje (yra toks specialus įrankis trynimui, bet aš dažniausiai naudoju kita rankinio plakiklio galą). Teoriškai reikia vos vos patrint, kad pasklistų mėtų aromatas, kad jų nesutraiškytumėt, nors aš patrinu taip gerokai :))))))


Tada pilam romo (tam bokalui aš pilu 60-70 ml, visada naudoju Bacardi), dedam iki stiklinės viršaus smulkintų ledukų ir pripilam, kiek telpa, sodos vandens. Skanaus ;)

Skamba paprastai, nors pirmą kartą jš gaminant taip nepasirodė :)))) Visų pirmą, viskas lipo cukrumi. Visų antra, neturėjom smulkintų ledukų, tad pamenu, kaip draugė bandė juos pasigaminti - skaldė paprastus ledukus mėsos mušimo plaktuku. Dar mėtos ir laimai Lietuvoje didelis deficitas - niekada jų nerasi, kai reik "čia ir dabar". Iš tikrųjų, kai kurie barai keičia laimus į citrinas. Esu bandžius šį kokteilį ir su nesmulkintais ledukais, ir su mineraliniu vandeniu vietoj sodos. Bet - skaniausias šitas... Ir būtinai pasidarykit - juk verta paragaut gurkšnelį Vasaros ;)

P.S. Istorija nutyli, bet nuotaukoje matote tą mažiuką Mojito kokteiliuką. Dažniausiai išgeriu tokius tris. O kadangi šiandien buvau protinga, tad pasidariau tą puslitrinį alaus bokalą ir dar šitą mažiuką ;)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą